Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, šimtai tūkstančių Vokietijos moterų tapo grubios seksualinės prievartos aukomis. Jų budeliai – pergalę iškovojusių šalių pajėgose tarnavę kariai. Nepaisant smurto masto, apie vokiečių moterų patirtą žiaurumą ir psichologines žaizdas nebuvo kalbama ištisus dešimtmečius, žurnalo „Der Spiegel“ puslapiuose rašo žurnalistas Michaelis Sontheimeris.
© AFP / Scanpix

„Jaučiausi silpna, be to, mano dviratis buvo apkrautas, taigi, buvau bejėgė prieš rusus ir nesugebėjau apsiginti, kai nubloškė mane nuo dviračio“, – 1945 metais vietinio medicinos centro darbuotojams pasakojo Magdeburge gyvenusi Klara – trijų Sovietinės armijos karių prievartos auka.

Kiek tiksliai moterų Vokietijoje po karo patyrė seksualinę prievartą, sužinoti jau neįmanoma, tačiau ekspertai įsitikinę, kad išžaginimų skaičius svyruoja nuo 800 tūkst. iki 2 mln. „Der Spiegel“ publikacijos autorius užsimena, kad karių okupantų seksualinių patyčių aukomis kartkartėmis tapdavo ir vyrai.

Dar 1945 metų kovą SS reichsfiureris Heinrichas Himmleris specialiu potvarkiu nurodė, kad moterys, pastojusios po priverstinių lytinių santykių su sovietinės armijos kariais, privalo pasidaryti abortą. Tačiau kai užkariautoje teritorijoje ėmė viešpatauti raudonarmiečiai, tapo neaišku, kas ir dėl kokių priežasčių galėjo pasidaryti abortą, o kam tai buvo užginta.

Gydytojai, kuriais dažniausiai būdavo vyrai, reikalavo, kad į juos besikreipiančios nėščiosios išsamiai nupasakotų išžaginimo eigą, o tada nestokodavo įžūlumo įvertinti moterų elgesio. Dėl šios priežasties seksualinės prievartos aukos jausdavo gėdą ir baimę būti diskriminuojamos.

Režisierė Helke Sander yra sukūrusi dokumentinį filmą, kuriame kalba apie masinį sovietų karių vykdytą Vokietijos moterų žaginimą. H. Sander yra ir šiai temai skirtos knygos autorė. Jos surinktais duomenimis, per tris pirmuosius Berlyno okupacijos mėnesius raudonarmiečiai išžagino 110 tūkst. moterų ir merginų, o tai sudaro 7 proc. visų tuo metu Berlyne gyvenusių moterų. Beveik pusė aukų seksualinę prievartą buvo patyrusios ne po kartą.

Maždaug penktadalis išžagintų moterų tapo nėščios. Berlyno daktarai ir pacientės be žodžių sutarė, kad rusų vaikams neturi būti leista gimti, tad nekeista, kad daugeliu atvejų nėštumai baigdavosi abortais.

„Niekas nė įsivaizduoti negali, kiek tada buvo padaryta abortų“, – rašė viena iš pacienčių.

Dera užsiminti, kad vokiečių moterų žagintojais 1945 metais buvo ne tik raudonarmiečiai – nusikaltimus darė ir Vakarų sąjungininkių gretose tarnavę kariai. Pavyzdžiui, per dešimt dienų nuo 1945-ųjų balandžio 21-osios, kai Prancūzijos kariai užėmė Štutgartą, kriminalinė policija užregistravo 1 389 išžaginimo atvejus. Visų jų kaltininkai – prancūzų kariai. Iš viso būrio moterų, kurios kreipėsi į policiją, keturioms nebuvo nė keturiolikos. Dar keturios – į aštuntąją dešimtį įkopusios senolės.

Istorikė Miriam Gebhardt atkreipia dėmesį ir į 190 tūkst. amerikiečių karių aukomis tapusių moterų. Ilgai trukusį žaginimo temos nutylėjimą istorijos tyrinėtoja aiškina vokiečių politikų ir mokslininkų nenoru pasirodyti nelojaliais okupacinės valdžios atžvilgiu.

Psichologės Svenjos Eichhorn ir gydytojo Philippo Kuwertų neseniai atliktų empirinių tyrimų išvadose nurodoma, kokias psichologines pasekmes moterims galėjo sukelti po karo vykęs masinis jų žaginimas.

Tyrimo iniciatoriams su traumą patyrusiomis moterimis teko bendrauti praėjus daugiau nei 60 metų nuo išgyvento košmaro. Mokslininkai netruko išsiaiškinti, kad daugelis žaginimo aukų visą gyvenimą kentė smurto sukeltas pasekmes: jos juto kur kas mažesnį lytinį pasitenkinimą, dažniau susidurdavo su problemomis šeimose ir apskritai patyrė kur kas mažiau gyvenimo džiaugsmo, palyginti su panašios praeities neturinčiomis to paties socialinio segmento atstovėmis.

Traumuojanti patirtis dažnai persidavė iš kartos į kartą. Istorikė M. Gebhardt šiuo metu vykdo tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokį poveikį vokiečių moterims tekęs psichologinis sukrėtimas turėjo jų vaikams, taip ar jį galima vadinti komplikuotų motinų ir vaikų santykių priežastimi.

Istorikė atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie pokario laikų aukas dar ir dabar neprimena nė vienas atidengtas paminklas ar panašios paskirties statinys.

Kiek anksčiau engiamų tautų gynybos bendruomenė kartu su Berlyno krikščionimis demokratais reikalavo įkurti vietą, skirtą karo pabaigoje išžagintų moterų atminimui, tačiau jokių veiksmų taip ir nebuvo imtasi. M. Gebhardt tenka tik apgailestauti, kad šios moterys didvyrių vaidmens, deja, atrodo nevertos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (22)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (321)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Skulptorius Vladas Kančauskas: naujas Druskininkų ženklas – mano darbo plagiatas (42)

Vos spėjo Druskininkų kurortas papuošti žiedinę sankryžą prie įvažiavimo iš Merkinės...

Trumpas po susitikimo su Putinu: aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu (1108)

Pirmadienį Helsinkyje susitiko JAV ir Rusijos vadovai. Tai buvo pirmasis dvišalis Donaldo...

Neringa Venckienė vėl sulaukė palaikymo: iš Lietuvos – laiškas JAV teismui (193)

Ketvirtadienį, liepos 12 d., Jungtinių Amerikos Valstijų teismas paskelbė, kad Neringos...

Lietuvos aukštuomenė parodė elegancijos ir gero skonio pavyzdį (85)

Tradiciškai liepos 14-ąją Turniškėse esančioje Prancūzijos rezidencijoje paminėta Bastilijos...

Gydytojai įspėja dėl naujos sparčiai lytiniu keliu plintančios ligos (64)

Gydytojai perspėja, kad kol kas mažai žinoma lytiniu keliu plintanti liga Mycoplasma genitalium...

Kodėl lietuviai mieliau renkasi lietuvišką prekę? (47)

Net 94 proc. Lietuvos vartotojų teigia teikiantys pirmenybę vietiniams produktams, didžiausias...

Neįtikėtina išgyvenimo istorija: prieš savaitę nuo 60 m. skardžio nulėkusi moteris rasta gyva išgyveno gerdama automobilio radiatoriaus vandenį (21)

Viena turistavusi pora rado dingusią moterį iš Oregono, kurios automobilis beveik prieš savaitę...

Maradona atskleidė savo planus Breste: statys gigantišką „Paukščių tako“ stadioną (3)

Girgždančiu ir kiek nuvargusiu balsu, ramiai rinkdamas žodžius futbolo legenda atskleidė...