H.Kernesas tebelaikomas dirbtinai sukeltoje komoje ir yra prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato, sakoma pranešime, paskelbtame Charkovo miesto tarybos tinklalapyje, kuriame cituojamas Sveikatos apsaugos departamento direktorius Jurijus Sorokolatas.
Sprendimas perkelti į nugarą pašautą merą buvo priimtas naktį iš pirmadienio į antradienį, po konsultacijų tarp Izraelio gydytojų ir Charkovo greitosios pagalbos ligoninės medikų.
„Nuo 9 val. (Ukrainos ir Lietuvos laiku) H.Kernes yra Haifos centrinėje ligoninėje – skrydis buvo sėkmingas“, – mero atstovė Tetjana Hruzynska parašė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Izraelio gydytojai atvyko į Charkovą apie 1 val., o per bendras konsultacijas buvo iškeltas uždavinys išvesti (H.Kernesą) iš šoko ir stabilizuoti jo gyvybinius rodiklius. Taigi, buvo nuspręsta jį išskraidinti. Izraelis turi daug sėkmingos patirties gydant tokius sužalojimus. Tikimės geriausia“, – pridūrė ji.
Pirmadienį apie 11 val. 45 min. H.Kernesas buvo pašautas, kai bėgiojo Charkovo pakraštyje. Sąmonę praradęs meras buvo atvežtas į greitosios pagalbos ligoninę ir ten operuotas. Kraujavimas buvo sustabdytas, tačiau H.Kerneso būklė buvo pripažinta pavojinga gyvybei.
Tuo tarpu Ukrainos teisėsauga pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti H.Kernesą.
H.Kernesui artimi šaltiniai, kurie įtaria, jog į jį šovė snaiperis, sakė, kad meras buvo užpultas, kai bėgiojo. Kiti šaltiniai teigė, kad jis buvo pašautas, kai važinėjosi dviračiu.
Šis pareigūnas yra spalvingo charakterio veikėjas: anksčiau jis buvo teistas dėl vagystės ir sukčiavimo, taip pat garsėja nepakantumu kitokioms nuomonėms.
H.Kernesas taip pat pateko į teisėsaugos akiratį, pareigūnams šiuo metu atliekant tyrimą dėl pagrobimo ir kankinimo, tačiau jis išliko 1,4 mln. gyventojų turinčio miesto, esančio netoli sienos su Rusija, mero poste.
H.Kernesas buvo žinomas dėl to, jog itin griežtai malšino provakarietiškų aktyvistų demonstracijas, kurios krėtė Ukrainą nuo praeitų metų lapkričio iki vasario. Meras uždraudė bet kokias masines protesto akcijas – esą siekdamas „užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui“.
Charkove provakarietiški aktyvistai nuolat buvo puldinėjami. Kai kuriems buvo sudeginti automobiliai, o kiti – aplaistyti briliantinės žalumos tirpalu, kurį sunku nuplauti nuo odos ir neįmanoma išvalyti iš drabužių.
Jis taip pat skatino sukarintos prorusiškos grupuotės „Oplot“ stiprėjimą. Tos organizacijos lyderis Jevgenijus Žilinas, vasarį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, tvirtino, kad provakarietiškiems protestuotojams reikėtų sulaužyti rankas ir išlupti akis.
Po to, kai provakarietiški demonstrantai nuvertė Kremliaus palaikomą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, H.Kernesas trumpam buvo pabėgęs iš Charkovo ir vėliau laikėsi nuosaikesnės pozicijos naujosios Kijevo vyriausybės atžvilgiu.
Nuo tada jis sakydavo esantis „vieningos Ukrainos“ šalininkas.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija kelia prielaidą, kad į H.Kerneso gyvybę galėjo pasikėsinti Donecko regione veikiantys separatistai, kad „destabilizuotų Charkovą“.
Politikos analitikas Volodymyras Fesenka sakė, jog tas išpuolis galėjo būti įvykdytas dėl fakto, kad H.Kernesas pastarosiomis savaitėmis nebedemonstravo aktyvaus palaikymo Kremliaus politikai.
„Ši ataka gali būti signalas politikams ir verslininkams, kurie išlieka neutralūs savo regione, jog jie turi pasirinkti puses“, – aiškino V.Fesenka.
H.Kernesas buvo „stiprus ir autoritariškas lyderis. Jis tampė virveles ir buvo svarbus regiono stabilumo elementas“, – pridūrė analitikas.
Kitas politikos apžvalgininkas Vadimas Karasevas pažymėjo, kad šis pasikėsinimas nužudyti merą, kad ir kokios būtų jo priežastys, lems „smurto ir prorusiškų jėgų sustiprėjimą“ Charkove.