„Privačios karinės bendrovės „Wagner“ centrinės vadovybės mirtis pakerta jos galimybę pasipriešinti Kremliaus ir Rusijos Federacijos (RF) gynybos ministerijos kampanijai, pradėtai po birželio 24 d. surengto maišto, kurios tikslas – susilpninti, pajungti ir sunaikinti šią organizaciją“, – rašo analitikai.
Rusijos gynybos ministerija įsteigė privačių karinių kompanijų, kurios verbuoja esamus ir buvusius „Wagner“ samdinius, kad perimtų „Wagner“ operacijų užsienyje kontrolę. Remiantis Rusijos šaltiniais, Kremlius atsisakė mokėti Baltarusijos vyriausybei už „Wagner“ suteiktą prieglobstį, o dėl finansinių problemų sumažėjo atlyginimai, dėl ko dalis „Wagner“ kovotojų buvo priversti išeiti į atsargą.
„Wagner“ toliau ardo Baltarusijoje įkurtas stovyklas. Remiantis rugpjūčio 1 d. ir 23 d. padarytomis palydovinėmis nuotraukomis, Celės kaime ir Osipovičiuose nebeliko beveik trečdalio palapinių. Rugpjūčio 23 d. Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad nenustatytas skaičius „Wagner“ kovotojų, esančių stovyklose Baltarusijoje, pradėjo ruoštis grįžimui į Rusiją.
„Tai leidžia daryti prielaidą, kad bandymai susilpninti privačią karinę bendrovę galėjo paskatinti ženklų „Wagner“ samdinių bėgimą iš Baltarusijos“, – pažymi ISW.
„Centrinės vadovybės likvidavimas, tikėtina, atėmė iš „Wagner“ paskutines turėtas galimybes veikti nepriklausomai nuo Rusijos gynybos ministerijos. Nėra aišku, ar Kremlius ketina visiškai išvaikyti privačią karinę bendrovę „Wagner“, ją paversti gerokai mažesne organizacija, ar padaryti visiškai pavaldžią Gynybos ministerijai. Kvazinepriklausomos organizacijos statuso sugrąžinimas paskyrus naują ir Kremliui lojalų vadą yra įmanomas, bet mažai tikėtinas“, – pridūrė analitikai.
