Rusijos diplomatijos vadovo komentarai verti žymiai didesnio dėmesio nei prezidento Vladimiro Putino, kuris trečiadienį lankėsi Sankt Peterburge, kalbos, savo apžvalgoje rašo Karo studijų instituto (ISW) analtikai.
Tai gali reikšti, kad Kremliaus instruktavo aukšto rango valdžios pareigūnus visomis išgalėmis formuoti Rusijos informacinę erdvę, ruošiant ją tęstiniam karui, ir tapti kritikos taikiniais, nuo to apsaugant patį V. Putiną.
S. Lavrovo bandymas viešai prilyginti Vakarus nacistinei Vokietijai, o jų paramą Ukrainai – bandymams išnaikinti rusus, anot ekspertų, paprasčiausiai apgailėtinas ir praktiškai be jokių abejonių skirtas konkrečiai auditorijai: tos pačios Rusijos žmonėms. Ukraina niekada negrasino nei veržtis, nei perimti teritorijų, esančių už tarptautinės bendruomenės 1991 metais pripažintų jos sienų ribų.
Nei NATO aljansas, nei kuri nors pavienė Aljanso valstybė narė niekada negrasino invazija į Rusiją, ką jau kalbėti apie grasinimus išnaikinti rusų tautą.
Pasidygėtino ir absurdiško S. Lavrovo palyginimo tikslas – sustiprinti V. Putino retoriką ir kitas Rusijos pastangas įtikinti rusus, jog Ukraina ir jos rėmėjai Vakaruose kelia realią ir neišvengiamą grėsmę Rusijos teritorijai ir ten gyvenantiems žmonės.
Rusijos valdžia, „Vagner“ samdiniai ir Rusijos karinės pajėgos teritorijose, besiribojančiose su Ukraina, mėnesių mėnesius kasė apkasus ir telkė pajėgas, esą, bandydami apsiginti nuo neegzistuojančios Ukrainos invazijos grėsmės.
Šios pastangos bei V. Putino ir S. Lavrovo pareiškimai, lydimi Raudonosios armijos lozungų apie „didžiąją patriotinę specialiąją karinę operaciją“, skirtos padidinti rusų paramą užsitęsusiai mobilizacijai ir nuostoliams, kol V. Putinas ir toliau demonstruoja neprovokuotą agresiją ir malšina naujų teritorijų užkariavimo troškulį, rašo ISW.
