aA
Jeigu viskas būtų vykę pagal planą, Vladimiras Putinas šį savaitgalį Raudonojoje aikštėje būtų šventęs Pergalės dieną ir kartu su Emmanueliu Macronu bei Xi Jinpingu stebėjęs, kaip žygiuoja kareivių voros ir rieda artilerija, pagerbdama 75-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© Reuters / Scanpix

Gegužės 9 d. šventiniai renginiai būtų vainikavę istorinį politinį sezoną Rusijoje, įskaitant simbolinį referendumą dėl šalies konstitucijos pataisų, leidžiančių V. Putinui išlikti valdžioje iki 2036 m.

Dabar, minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją 75-ąsias metines, virš ištuštėjusios Maskvos praskris kariniai lėktuvai, danguje palikdami raudonų, baltų ir mėlynų dūmų juostas. V. Putinas padės gėlių prie paminklo žuvusiems kariams ištuštėjusiose Raudonojoje aikštėje ir kreipsis į tautą, vis labiau nepatenkintą jo šalies valdymu.

Deja, siaučiant koronaviruso pandemijai, Rusija susiduria su sunkiausia pastarojo meto krize, kuri niekais pavertė Kremliaus politinę darbotvarkę ir pagilino Rusijos ekonomikos problemas, sukeltas smukusių naftos kainų, skelbia „The Guradian“.

Po kovo mėnesį įvykusio drąsaus apsilankymo koronaviruso pacientams skirtoje ligoninėje vilkint apsauginį kostiumą, V. Putinas su tauta daugiausia bendrauja iš belangio kambario savo rezidencijoje. Dėl smėlio spalvos fono ši patalpa buvo praminta jo „bunkeriu“.

„Tai turėjo būti grandiozinis politinis šou, – pareiškė politikos analitikas ir buvęs Kremliaus patarėjas Glebas Pavlovskis. – Valdžia šią šventę įsivaizdavo kaip svarbiausią metų politinį renginį, V. Putino valdymo 20-mečio kulminaciją, bet visi planai žlugo.“

Diskutuodamas su pavaldiniais, V. Putinas retkarčiais atrodo nepaprastai nuobodžiaujantis. Trečiadienį sveikatos apsaugos ministrui aptariant regionines išmokas, išsiblaškęs ir užsisvajojęs prezidentas stalu pirmyn atgal ridinėjo rašiklį, ir tokį vadovą išvydo visa šalis.

„V. Putinas ne tik nekontroliuoja situacijos, bet net negali suplanuoti darbotvarkės pokyčių, – sakė Nikolajus Petrovas, Jungtinės Karalystės ekspertų grupės „Chatham House“ vyresnysis mokslinis bendradarbis. – Jis negali prisitaikyti... Manau, kad V. Putino pasyvumas iš dalies susijęs su tuo, jog jis atsidūrė sau neįprastoje padėtyje.“

Rusijos prezidentas bandė susigrąžinti iniciatyvą rengdamas per televiziją transliuojamas trumpąsias spaudos konferencijas, žadėdamas finansinę pagalbą ekonominės krizės paveiktiems rusams ir siūlydamas terminus, kada galėtų atsidaryti dėl karantino neveikiančios įmonės. Vis dėlto jo taikomos priemonės yra silpnos, o greitai baigtis nežadanti pandemija reiškia, kad V. Putinas pasitraukė į antrą planą, leisdamas kovos su virusu priešakyje atsidurti vietos valdininkams, tokiems kaip Maskvos meras Sergejus Sobjaninas.

„V. Putinas nori tapti iš krizės išlipti padėsiančiomis kopėčiomis: S. Sobjaninas kuria taisykles, o V. Putinas jas panaikins. Štai jums ir teigiamas vaidmuo, – „The Guradian“ cituoja G. Pavlovskį. – Tačiau kol kas išeities iš šios krizės, šios pandemijos nematyti. Padėtis darosi vis prastesnė ir pavojingesnė.“

Kremliaus troškimas įgyvendinti savo politinę programą susikirto su jo reagavimu į pandemiją. V. Putinas simbolinį balsavimą atšaukė tik kovo mėnesio pabaigoje, o Pergalės dienos paradą – balandžio viduryje.

Tūkstančiai karių atsidūrė karantine infekcijos prevencijos tikslais.

„Regis, Kremlius buvo pernelyg susitelkęs į konstitucinę ir politinę reformas, o koronavirusą – pamiršęs, – samprotavo N. Petrovas. – Pandemija į Rusiją atkeliavo palyginti vėlai, todėl buvo galima jai geriau pasiruošti.“

Aišku viena: dabar ne metas rengti referendumą, kuris gali neduoti trokštamo rezultato dėl Kremliaus reagavimo į pandemiją. Analitikai siūlo jį visai atšaukti arba atidėti iki rudens, kai politinės sąlygos bus palankesnės.

Valstybinė televizija yra tarytum langas į įvykius, kurie galėjo būti. Sekmadienį pagrindinės Pirmojo kanalo žinių laidos „Vremia“ metu didžiausias dėmesys buvo skirtas ne naujienoms apie šalies kovą su koronavirusu, bet 13 minučių trukmės reportažui apie 20-ąsias V. Putino valdymo metines. Pirmą kartą jis buvo inauguruotas 2000 m. gegužės 7 d. Ši informacija priminė laiko kapsulę iš seniau, kai nebuvo pandemijos.

„Šalies egzistavimui buvo kilusi grėsmė, – skaitė gerai žinoma žinių vedėja Jekaterina Andrejeva. – Per du dešimtmečius Rusija vėl tapo stipria šalimi, su kuria vėl skaitomasi visame pasaulyje ir kuri gali išspręsti sunkiausias problemas bei įveikti bet kokias kliūtis.“

Kremliui gresianti politinė rizika yra ribota. V. Putino reitingai išlieka aukšti, jį palaiko 59 proc. šalies gyventojų. Be to, jis neturi tikrų politinių varžovų, galinčių pasiūlyti alternatyvą, o kovos su COVID-19 priešakinėse linijose atsidūrę regioniniai valdžios pareigūnai savo postus gavo V. Putino dėka.

Kita vertus, Kremlius akylai stebi apklausų rezultatus, kurie rodo dvejus metus mažėjantį V. Putino populiarumą (daugiausia dėl ekonomikos bėdų). Sujauktas pavasario politinis kalendorius atėmė iš Kremliaus progą pagerinti savo įvaizdį, V. Putinui pradėjus trečiąjį valdymo dešimtmetį.

„Pirma, žmonės bijo ne tiek koronaviruso, kiek jo sukeltų ekonominių padarinių, atlyginimų mažinimo ir atleidimų iš darbo, – kalbėjo „Levada Center“ direktoriaus pavaduotojas Denisas Volkovas. – Antra, V. Putinas tam tikra prasme visiems jau pabodo... Iš jo nesitikima nieko naujo.“

Kitas krizės etapas prasidės tada, kai Rusijos regionuose paaiškės koronaviruso pandemijos mastas ir bus galima prognozuoti, ar Rusijai gresia užsitęsusi sveikatos krizė ir kiek laiko ekonomika bus sustingusi.
Beje, keletas koronaviruso židinių jau atsirado tolimuose naftos ir dujų telkiniuose bei regioninėse ligoninėse.

„Visa valdymo sistema atrodo neefektyvi, – nurodė N. Petrovas. – Šalies regionai yra kur kas prasčiau pasiruošę krizei nei Maskva... Bijau, kad jie labiau nukentės.“

„Galingas smūgis“


Praėjusį mėnesį rusai turėjo balsuoti dėl konstitucinės reformos, kuri atvertų kelią V. Putinui likti valdžioje iki 2036 metų, tačiau virusas pakoregavo ir šiuos planus, rašo AFP.

Tai, kas turėjo būti V. Putino triumfo pavasaris, tapo jo nuopuoliu, po kurio prezidentui gali būti sunku atsigauti, sako apžvalgininkai.

„Tai pirmas kartas per 20 metų, kai V. Putinas susiduria su tokia rimta krize, – sakė politikos apžvalgininkė Tatjana Stanovaja. – Jam tai yra nauja patirtis.“

Pandemija, kilusi kaip tik tuo metu, kai V. Putinas pristatė didelio masto konstitucinę reformą, sudavė „galingą smūgį jo planams“, kalbėjo apžvalgininkė naujienų agentūrai AFP.

Rusija, iš pradžių skelbusi apie mažesnį užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičių nei Vakarų Europos šalys, pastarosiomis dienomis susiduria su sparčiu infekcijos COVID-19 atvejų skaičiaus augimu.

Sveikatos apsaugos pareigūnai penktadienį registravo rekordinį skaičių naujų užsikrėtimų. Rusija pasaulyje dabar užima ketvirtą vietą Europoje pagal bendrą infekcijų skaičių.

Vis tik mirtingumas nuo COVID-19 Rusijoje yra mažas, palyginus su labiausiai infekcijos paliestomis Europos valstybėmis, tačiau kai kurie apžvalgininkai sako, kad šį skirtumą lemia kitoks aukų skaičiavimo metodas.

Šią savaitę V. Putinas gyrė vyriausybės atsaką į pandemiją sakydamas, kad mirtingumas išlieka mažas dėl didelių testavimo apimčių. Kai kurios šalys Rusiją laiko pavyzdžiu, sakė jis.

„Tai, ką mes darėme, buvo visiškai teisinga, – nurodė Rusijos lyderis. – Daugelis užsienio šalių pasekė mūsų keliu.“

Tačiau daugelis rusų su tuo nesutinka. V. Putino populiarumo reitingai nepakilo šios sveikatos krizės akivaizdoje kaip kitų su COVID-19 infekcija kovojančių šalių lyderių reitingai.

Remiantis trečiadienį paskelbtais sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centr“ duomenimis, nuo krizės pradžios V. Putino populiarumo reitingas pasiekė istorines žemumas: balandį jis nusmuko iki 59 proc., tuo metu kovą jis siekė 63 procentus.

Pandemija kelia rimtą grėsmę Rusijos ekonomikai, ir taip suvaržytai Vakarų įvestų sankcijų, o tai, pasak apžvalgininkų, gali padidinti žmonių priešiškumą Kremliui,

Nuo tada, kai Rusija ėmėsi izoliavimo priemonių, kad sumažintų koronaviruso plitimą, smulkusis verslas susiduria su rimtomis problemomis, milijonai rusų liko be atlyginimų, nors vyriausybė žadėjo paremti bendroves ir jų darbuotojus.

Verslo konsultacijų bendrovės „Grant Thornton“ Strateginės analizės instituto direktorius Igoris Nikolajevas sako, kad krizė ištiko pačiu netinkamiausiu laiku ir dar sutapo su naftos kainų kritimu.

Pasak jo, rusai nebuvo pasirengę šiam dvigubam smūgiui. Maždaug 60 proc. jų neturi jokių santaupų, o pernai jų pajamos sumažėjo 7,5 procento.

Rusija gali atlaikyti sunkumus maždaug 18 mėnesių dėl sukaupto 150 mlrd. JAV dolerių (140 mlrd. eurų) vertės valstybės turto fondo, sakė I. Nikolajevas.

Tačiau jeigu krizė užsitęs ir „gyvenimas nepalengvės, tai turės įtakos žmonių požiūriui į valdžią“, teigė jis AFP.

Tačiau V. Putinas gali atsigauti. Per 20 metų valdžioje jis išgyveno daug krizių, be to daugelis rusų jam dėkingi už tai, kad jis išvedė šalį iš 10-o dešimtmečio chaoso ir sugrąžino jai autoritetą užsienio akyse.

Rusijos valdžia pažadėjo, kad Pergalės dienos paradas ir referendumas dėl konstitucijos pataisų įvyks vėliau šiais metais, tačiau apžvalgininkas Andejus Kolesnikovas sako, kad to gali neužtekti V. Putino metams išgelbėti.

V. Putinas daug metų „džiaugėsi populiarumu tarp rusų“, sakė A. Kolesnikovas, Carnegie (Karnegio) centro Maskvoje vyresnysis bendradarbis. Dabar jis „asmeniškai surinks visą jų nepasitenkinimą“, kalbėjo jis.

„Koronaviruso krizės kontekste balsavimas nemobilizuos šalies“, – nurodė ekspertas.

Vien karinis paradas taip pat „rimtai nepadės kritusiam V. Putino populiarumui“, sakė jis.

T. Stanovaja savo ruožtu sakė, kad po tokio ilgo buvimo valdžioje V. Putinas „atitolo nuo žmonių“ ir prarado gebėjimą įsijausti į jų problemas.

Jeigu Kremlius negali išspręsti ekonominių problemų, „visuomenės nepasitenkinimas augs, prasidės protestai“, perspėjo ji.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(236 žmonės įvertino)
4.1314

Top naujienos

Kaip iš tiesų veiks nuskambėjęs sprendimas dėl migrantų: paprastai tokiais dalykais valstybės garsiai nesigiria (287)

Visiškai nematyti, kokia yra ilgalaikė strategija sprendžiant migrantų problemą, o įprastų...

Kol Baltarusijos valstybinė įmonė čia kraunasi pinigus, lietuviški hematogenai sienos neįveikia (87)

Šalies hematogeno batonėlių gamintoja „Mogemas“ jaučia nesąžiningą konkurenciją – į...

Klaiki avarija prie Vilniaus: nuplėšta jauno „Audi“ vairuotojo ranka rasta skiriamojoje juostoje (130)

Vėlų trečiadienio vakarą, prieš vidurnaktį, Minsko plente , netoli Nemėžio, įvyko klaiki...

Iš nuomojamo buto išsikraustyti ketinančią vilnietę pribloškė buto savininkės elgesys: įsivaizduokite, kaip jaučiausi (72)

Nemažai daliai jaunų žmonių didmiesčiuose kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu tenka nuomotis būstą....

Lietuvos baidarininkas antru bandymu prasibrovė į žaidynių pusfinalį: reikėjo daug valios pastangų specialiai Delfi iš Tokijo (7)

Vienintelis Tokijo olimpinėse žaidynėse startuojantis Lietuvos baidarininkas Mindaugas Maldonis...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Gydytoja patarė, ko ieškoti kremų nuo saulės sudėtyje: kai kurių medžiagų verčiau privengti

Šiemet, rodos, kaip niekad anksčiau kilo susidomėjimas SPF kremais veidui. Socialiniuose...

Lietuvos ieties metimo rekordininkas nusivylęs: į žaidynes vykau ne tam, kad sudalyvaučiau specialiai Delfi iš Tokijo (39)

Lietuvos rekordininkas Edis Matusevičius trečiadienį varžėsi Tokijo olimpinių žaidynių...

Darbuotojų trūkumas verslą verčia imtis naujų priemonių: atsigręžia į regionuose gyvenančius (33)

Pandemijos metu visuotinį nuotolinį darbą išbandžiusios įmonės vis drąsiau renkasi...

Politinio prieglobsčio pasiprašiusi Baltarusijos bėgikė iš Tokijo išskrido į Vieną (25)

Baltarusių olimpietė Kristina Cimanouskaja trečiadienį paliko Japoniją į Austrijos sostinę...