Teisių stebėjimo organizacija teigė, kad nuo praėjusių metų buvo „beprecedenčių“ žodžio laisvės suvaržymų, o dėl tinkamos informacijos trūkumo galėjo būti net prarasta gyvybių.
„Buvo nusitaikyta į komunikacijos kanalus, cenzūruojama socialinė žiniasklaida, o žiniasklaidos priemonės – uždarytos“, – sakė Rajatas Khosla, „Amnesty“ vyresnysis tyrimų ir politikos direktorius.
„Pandemijos įkarštyje žurnalistai ir sveikatos priežiūros specialistai buvo nutildomi ir įkalinami. Dėl to žmonės negalėjo gauti informacijos apie COVID-19, be kita ko, ir žinių apie tai, kaip apsisaugoti patiems ir apsaugoti savo bendruomenes. Dėl COVID-19 mirė beveik penki milijonai žmonių, o informacijos trūkumas greičiausiai prie to prisidėjo“, – sakė R. Khosla.
Pasak „Amnesty“, iki 2020 metų vasario Kinijoje, kur virusas pirmą kartą buvo pasireiškęs vos prieš kelis mėnesius, buvo iškelta 5 511 baudžiamųjų bylų asmenims, kurie „klastojo ir sąmoningai skleidė melagingą ir žalingą informaciją“ apie protrūkio pobūdį ir mastą.
Tanzanijos vyriausybė, vadovaujama buvusio prezidento Johno Magufulio, taikė įstatymus, draudžiančius ir kriminalizuojančius „melagingas naujienas“, ir kitas priemones, kad apribotų žiniasklaidos darbą.
J. Magufulis, kuris nepripažino veido kaukių, staiga mirė šių metų kovą, tačiau iki tol visą laiką neigė, kad virusas plinta, tvirtindamas, kad jį išnaikino maldos.
Nikaragvos valdžios institucijos taikė nepaprastosios padėties teisės aktus dėl elektroninių nusikaltimų, kad nubaustų visus, kritiškai vertinančius vyriausybės atsaką į virusą, teigė „Amnesty“.
Prezidento Danielio Ortegos vyriausybė atmetė teiginius, kad trūksta ligoninių lovų ir sparčiai auga susirgimų bei mirčių skaičius.
Rusijoje priimti įstatymai kovai su „netikromis naujienomis“ ir kriminalinės bausmės, susijusios su COVID-19, greičiausiai liks galioti ir pasibaigus pandemijai, perspėjo „Amnesty“.
Londone įsikūrusi organizacija sakė, kad tokios priemonės yra pastarųjų metų „puolimo prieš žmogaus teises“ daug kur pasaulyje dalis, ir paragino jas nedelsiant panaikinti.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į socialinės žiniasklaidos platformų vaidmenį, nes jos nepakankamai stengiasi sustabdyti melagingos ir klaidinančios informacijos apie virusą sklaidą.
Dėl to „žmonėms vis sunkiau susidaryti visapusiškai pagrįstą nuomonę ir priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos“, teigiama naujoje organizacijos ataskaitoje „Nutildyti ir klaidingai informuoti: pavojus žodžio laisvei per COVID-19 pandemiją“.
„Valstybės ir socialinės žiniasklaidos bendrovės turi užtikrinti, kad visuomenė nevaržomai gautų tikslią, įrodymais pagrįstą ir savalaikę informaciją, – sakė R. Khosla. – Tai labai svarbus žingsnis siekiant sumažinti dezinformacijos nulemtas dvejones ir nenorą skiepytis“.
