"2005 m. liepos 19 d. Latvijos parlamento pirmininko pavaduotojas Leopoldas Ozolinis išplatino viešą laišką, susijusį su Gėjų savigarbos eitynėmis, kuriame naudojama įžeidžianti kalba gėjų ir lesbiečių atžvilgiu. Įtariama, kad L. Ozolinis taip pat kritiškai atsiliepė apie Europos Sąjungos "atvirą ir teigiamą požiūrį" į gėjus ir lesbietes", - rašoma "Amnesty International" pareiškime.
Eitynių organizatoriai paskui įteikė oficialų skundą Rygos administraciniam teismui dėl sprendimo uždrausti žygį. Liepos 22 d. administracinis teismas nusprendė anuliuoti Eriko Škapario sprendimą panaikinti leidimą rengti eitynes. Liepos 23 d. žygis, kaip ir planuota iš pradžių, įvyko.
Organizatoriai ir žiniasklaida, nušvietusi įvykius, apskaičiavo, kad eitynėse dalyvavo maždaug 300 žmonių. Tuo tarpu protestuoti prieš žygį susirinko daugiau kaip tūkstantis asmenų. Kai kurie protestuotojai stengėsi užblokuoti eitynių maršrutą, dalis naudojo ašarines dujas ir svaidė kiaušinius į dalyvius. Latvijos pareigūnams pavyko apsaugoti žygio dalyvius. Iš viso sulaikyti šeši protestuotojai, įskaitant du, kurių drabužiai buvo su nacių simbolika.
"Amnesty International" reiškia gilų susirūpinimą dėl ministro pirmininko ir parlamento pirmininko pavaduotojo komentarų bei galimo šių kalbų poveikio. "Amnesty International" baiminasi, kad tokios valdžios pareigūnų pastabos gali paskatinti netolerantišką ir neapykantos kupiną aplinką bei sukurstyti žodinius ir fizinius išpuolius prieš gėjus ir lesbietes, tokius, kokie įvyko liepos 23 d. per Gėjų savigarbos žygį", - rašo organizacija.
"Amnesty International" pareiškime taip pat primena tarptautinius šalies įsipareigojimus ir ragina laikytis 2, 19 ir 21 Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto straipsnių, kuriuose draudžiama diskriminacija, ginamos išraiškos ir susirinkimų laisvės.
Tuo tarpu Latvijos ministras pirmininkas Aigaras Kalvytis, priklausantis Liaudies partijai, antradienį pareiškė, kad nėra jokios priežasties, kodėl vyriausybė turėtų jaustis atsakinga už neramumus per Gėjų savigarbos dienos žygį Rygos senamiestyje.
"Vyriausybė nėra atsakinga dėl to, kad kai kurios partijos homoseksualų eitynes panaudojo savo politiniams tikslams. Tai niekaip nesusiję su vyriausybe", - teigė premjeras, šeštadienio įvykius pavadinęs blogiausiu galimu scenarijumi.
"Nesitikėjau tokios visuomenės netolerancijos", - sakė A.Kalvytis.
"Vyriausybė nebuvo nusiteikusi prieš žygį", - tęsė vyriausybė vadovas ir tvirtino, kad prieš eitynes išsakytos mintys nereiškė, kad jis norėjo uždrausti renginį. Premjeras teigė jautęs, kad svarbu įspėti visuomenę apie galimus neramumus.
A.Kalvyčio teigimu, Latvija yra demokratinė valstybė, kurioje turi būti gerbiama susirinkimų laisvė. Tačiau tuo pat metu labai svarbi yra visuomenės tvarka, todėl būtina atidžiai apsvarstyti, kur rengti tokias eitynes, sakė premjeras.