Savo metinėje ataskaitoje CPJ nurodė, kad 50 žurnalistų kalinami Kinijoje, 26 Mianmare, 25 Egipte, 23 Vietname ir dar 19 – Baltarusijoje.
Pridėjusi Saudo Arabijoje, Irane, Turkijoje, Rusijoje, Etiopijoje ir Eritrėjoje įkalintus žurnalistus, CPJ pažymėjo, kad gruodžio 1 dieną pasaulyje nelaisvėje iš viso buvo laikomi 293 žiniasklaidos darbuotojų. Prieš metus šis skaičius siekė 280.
„Šeštus metus iš eilės CPJ fiksuoja rekordinį įkalintų žurnalistų skaičių visame pasaulyje“, – nurodė šios nevyriausybinės organizacijos vykdomasis direktorius Joelis Simonas.
„Žurnalistų įkalinimas už tai, kad jie praneša naujienas, yra autoritarinio režimo požymis“, – pridūrė jis pareiškime.
CPJ jau 40 metų smerkia žurnalistų žudymą, kalinimą, bauginimą, taip pat fizinį smurtą prieš juos ir turinio cenzūrą.
„Skaudu matyti daugelį šalių, jau daugelį metų patenkančių į šį sąrašą, tačiau ypač šiurpina, kad Mianmaras ir Etiopija itin brutaliai užtrenkė duris spaudos laisvei“, – pažymėjo J. Simonas.
„Tai yra šliaužiančio autoritarizmo tendencijos visame pasaulyje požymis, – sakė CPJ vadovo pavaduotojas Robertas Mahoney. – Vyriausybės tampa vis nepakantesnės kritikai.“
„Ši tendencija stiprėja. Manau, kad tai iš dalies lemia tam tikrų vyriausybių suvokimas, jog politinė kaina už tokį elgesį yra labai maža“, – tęsė jis.
„Gali būti, kad anksčiau buvo galima besti pirštu į vyriausybes ir jas sugėdinti, [be to] vyriausybės norėdavo palaikyti diplomatinius ar prekybos ryšius su šias vertybes puoselėjančiomis liberaliomis demokratijomis. Atrodo, kad dabar tai tampa vis mažiau aktualu“, – pridūrė R. Mahoney.
Asociacijos duomenimis, nuo šių metų pradžios taip pat žuvo 24 žurnalistai.
Meksika „lieka pavojingiausia Vakarų pusrutulio šalimi žurnalistų gyvybėms: trys žurnalistai buvo nužudyti už savo reportažus, o dar šešių nužudymų motyvai tiriami“, – nurodė CPJ.
Indija, kur šiemet nužudyti keturi žiniasklaidos darbuotojai, taip pat užėmė aukštą vietą sąraše.
Pasak CPJ, už grotų atsidūrusių žurnalistų skaičius liudija apie „augantį nepakantumą nepriklausomam įvykių nušvietimui visame pasaulyje“.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į žurnalistams nepalankią aplinką visame pasaulyje – pavyzdžiui, įstatymai, pagal kuriuos reporteriai persekiojami Honkonge ir Sindziange, perversmas Mianmare, karas Etiopijos šiaurėje ir susidorojimas su opozicija Baltarusijoje.
Be bauginimo ir įkalinimo, autoritarinės vyriausybės randa ir kitų būdų nutildyti kritikus, „dėl kurių mažiau tikėtina sulaukti tarptautinio pasmerkimo“, – pabrėžė R. Mahoney.
Pasak jo, tokie metodai apima „įkalinimą, taip pat žurnalistų varžymą teisės aktais, jų privedimą prie bankroto bylomis“.
„Pavyzdžiui, gali būti pasitelkiamas ir komunikacijos priemonių ribojimas per svarbų įvykį. Matėme, kaip buvo ribojamas interneto ryšys – pavyzdžiui, interneto greitis taip sulėtinamas, kad tampa praktiškai neįmanoma įkelti vaizdo įrašo ar nuotraukų iš protesto“, – pareiškė CPJ vadovo pavaduotojas.