Reiso QZ8501 lėktuvas išskrido sekmadienį.
Tačiau kol kas neaišku, kokią reikšmę turi faktas, kad gruodžio 28-ąją laineris skrido būtent tą savaitės dieną. Be to, oro susisiekimo departamento direktoriaus pareigas einantis Djoko Murjatmodjo nurodė, kad tyrimai dėl „AirAsia“ lėktuvo katastrofos ir bendrovės skrydžių organizavimo yra atskiri.
Indonezijos karinių jūrų pajėgų narai, pirmadienį aprimus jūrai, atnaujino pastangas pasiekti dugne numanomas oro bendrovės „AirAsia“ keleivinio lainerio nuolaužas, bet kol kas nebuvo užfiksuota jokių to lėktuvo juodųjų dėžių signalų.
Laivai ir lėktuvai, ieškantys nuolaužų ir žuvusiųjų palaikų po „Airbus A320-200“ katastrofos, išplėtė paieškų zoną, atsižvelgdami į jūros sroves, galėjusias nunešti tuos objektus per aštuonias dienas po to, kai 162 žmones skraidinęs reiso QZ8501 laineris nukrito į Javos jūrą pakeliui iš Indonezijos antrojo didžiausio miesto Surabajos į Singapūrą. Priekrantės zonoje paieškos taip pat vykdomos iš sraigtasparnių.
Indonezijos meteorologijos agentūra nurodė, kad šiam metų laikų būdingos atogrąžų audros galbūt iš dalies nulėmė gruodžio 28-ąją įvykusią katastrofą. Nepalankūs orai taip pat smarkiai trikdė pastangas rasti žuvusiųjų palaikus ir lėktuvo skrydžio duomenų bei pokalbių pilotų kabinoje įrašymo įrenginius, kurių informacija galėtų paaiškinti, kodėl laineris nukrito į jūrą.
Pagrindinės paieškų operacijos vykdomos už maždaug 90 jūrmylių (167 km) nuo Borneo salos krantų, kur negilios jūros dugne sonaru buvo aptikti penki dideli objektai – tikriausiai lėktuvo nuolaužos. Didžiausia iš jų yra apie 18 metrų ilgio.
Abi juodosios dėžės yra netoli „Airbus“ uodegos, bet kol kas neaišku, ar ta orlaivio dalis yra tarp jūros dugne rastų nuolaužų.
„Orai gana palankūs. Matomumas – 6 km; nėra žemų debesų, o vėjas nurimęs, – sakė oro pajėgų pulkininkas leitenantas Jhonsonas Supriadi. – Atsižvelgiame į jūrų srovių stiprumą, todėl kiekvieną dieną ši operacijų teritorija yra padidinama.“
Sidnėjuje įsikūrusio Naujojo Pietų Velso universiteto aviacijos ekspertas Peteris Marosszeky sakė, kad nepalankūs orai yra vienintelė priežastis, dėl kurios vėluojama surasti juodąsias dėžes, mėnesį po katastrofos skleidžiančias akustinius signalus, kuriuos galima aptikti hidrofonais.
„Jūra nebuvo labai draugiška, bet juodųjų dėžių (akumuliatoriai) veikia 30 dienų – todėl bus galima jas surasti, juolab sekliuose vandenyse, – aiškino jis. – Vėluojama būtent dėl orų.“