Bavarijos Reichertshofeno žandarmerijos stoties policijos viršininkas Probstas pažymėjo žurnale, kad 13.37 val. keliu į Miuncheną dideliu greičiu pravažiavo automobilis.
Jis užrašė numerį – II A – 19357 ir nusiuntė užklausą vadovams į Miuncheną, siekdamas išsiaiškinti, kam priklauso automobilis. Paaiškėjo, kad numeris – asmeninio A. Hitlerio automobilio.
Incidentas įvyko tais laikais, kai dar nebuvo greičio matuoklių.
Protokole policijos viršininkas įrašė: „Automobilio greitį su dviem laikmačiais užfiksavo du pareigūnai. Automobilis nuvažiavo 200 metrų per trylika sekundžių, tad vidutinis greitis buvo 55,3 kilometro per valandą.“
Tai dvigubai viršijo tais laikais leistiną greitį, vairuotojui nedelsiant turėjo būti skirta bauda.
Po trijų dienų Probstas sulaukė pranešimo, kad automobilis priklauso tokiam A. Hitleriui, kuris gyvena Miunchene, Prinzeregentstrasse 16, ir išsiuntė baudos kvitą.
Buvęs A. Hitlerio butas išliko, o juokingiausia tai, kad jame dabar – policijos nuovada.
Vargu ar A. Hitleris ar kas iš jo partijos narių sumokėjo baudą. Mokėjimą patvirtinančio dokumento archyve nerado.
Rastas kitas su incidentu susijęs dokumentas su antspaudu „Išspręsta“.
A. Hitleris pareiškė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo vairuotojas Julius Schreckas, kuriam jis davė nurodymą važiuoti, kiek įmanoma greičiau. Kodėl, nepaaiškino.
Visgi galima priežastis išsiaiškinta – prieš dieną jo bute Miunchene jo pistoletu nusišovė jo netikra dukterėčia Geli Raubal, kurią jis be proto mylėjo ir su kuria gyveno. A. Hitleris nugrimzdo į gilią depresiją. Vėliau aukšti nacių pareigūnai pasakojo, kad joks įvykis per Trečiojo Reicho egzistavimą jo tiek nesukrėtė.
Istorikai spėliojo, kad A. Hitleris paniškai skubėjo grįžti į Miuncheną ir užglaistyti galimą skandalą, kad nesuterštų Vokietijos gelbėtojo įvaizdžio.
Na o policijos viršininkas Probstas aukščiau karjeros laiptais nebepalypėjo, galbūt todėl, kad drįso skirti baudą būsimam Vokietijos fiureriui.