Per trečiąjį perversmą per trejus metus Sahelyje buvo nuverstas išrinktas Nigerio prezidentas ir Vakarų sąjungininkas Mohamedas Bazoumas, jis nuo trečiadienio sulaikytas kariškių. Įtakingos prezidento gvardijos vadovas generolas Abdourahamane Tchiani pasiskelbė Nigerio lyderiu ir teigė, kad pučas buvo atsakas į „saugumo padėties pablogėjimą“, susijusį su džihadistais, taip pat korupciją ir ekonomikos bėdas.
M. Bazoumas yra vienas iš provakarietiškų lyderių Sahelyje, ten nuo 2020 m. džihadistų sukilimas sukėlė perversmus Malyje ir Burkina Fase. Po perversmo buvusi kolonijinė Nigerio valdytoja Prancūzija ir Europos Sąjunga sustabdė bendradarbiavimą saugumo srityje ir finansinę pagalbą Nigeriui, Jungtinės Amerikos Valstijos perspėjo, jog taip pat gali nutraukti pagalbą.
Per nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą Nigerijoje Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) regioninis blokas pareikalavo, kad M. Bazoumo valdymas būtų per savaitę atkurtas, kitaip blokas imsis „visų priemonių“ konstitucinei santvarkai atkurti.
„Tokios priemonės gali apimti jėgos panaudojimą“, – sakoma ECOWAS pareiškime. „Nebeturime laiko siųsti įspėjamąjį signalą (...) Atėjo laikas veikti“, – sakė Nigerijos prezidentas ir ECOWAS pirmininkas Bola Tinubu.
Iš karto nebuvo aišku, kaip 15 narių ECOWAS gali panaudoti jėgą. Praėjusiais metais blokas susitarė sukurti regionines saugumo pajėgas, kurios imtųsi veiksmų prieš džihadistus ir užkirstų kelią kariniams perversmams, tačiau išsamiau neapibrėžė, kokios tai būtų pajėgos ir kaip jos būtų finansuojamos.
Blokas taip pat skyrė finansines sankcijas chuntos lyderiams ir šaliai, įšaldė „visus komercinius ir finansinius sandorius“ tarp valstybių narių ir Nigerio, vienos skurdžiausių pasaulio valstybių, JT žmogaus raidos indekse dažnai užimančios paskutinę vietą. Nigerio ministras pirmininkas Ouhoumoudou Mahamadou sekmadienį transliuotojui „France24“ sakė, kad sankcijos „bus katastrofa“ tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.
Šeštadienį chunta pasmerkė ECOWAS viršūnių susitikimą, sakydama, kad jo tikslas buvo „patvirtinti agresijos prieš Nigerį planą karinės intervencijos į Niamėjų pavidalu“.
Sostinėje Niamėjuje tūkstančiai žmonių su Rusijos ir Nigerio vėliavomis susirinko prie nacionalinio parlamento pareikšti paramos chuntai. Maskva daugelį metų didino savo įtaką Afrikoje, kaimyniniame Malyje karinė chunta bendradarbiauja su pajėgomis iš Rusijos. Vėliau demonstrantai patraukė prie Prancūzijos ambasados, jie šaukė „tegyvuoja Putinas“ ir „šalin Prancūziją“. Demonstrantai mėgino šturmuoti ambasadą, bet buvo išsklaidyti ašarinėmis dujomis.
Prancūzija pasmerkė ambasados užpuolimą ir perspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei bus užpulti jos piliečiai ar interesai, taip pat pranešė sustiprinusi ambasados saugumą. Šiuo metu Nigeryje yra nuo 500 iki 600 Prancūzijos piliečių, tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna sakė radijui RTL, kad su jais susisiekta ir imtasi atsargumo priemonių, kol kas įsakymo juos evakuoti nėra.
