A. B. Breivikas savo ruožtu teismo laukia Ilos kalėjime – vos 500 metrų atstumu nuo tos vietos, kur mokėsi šaudyti.
Jūsų dėmesiui – interviu apie A. B. Breiviko istoriją su norvegų žurnalistu.
- Nuo pat mirtinų išpuolių pradžios kalbinote su šiais įvykiais susijusius asmenis, atlikote tyrimus. Koks A. B Breiviko paveikslas iškyla prieš jus?
- Jis atrodo kaip vienišas vilkas – bent jau to tikėtumeisi ir taip manytum. Bet tuo pačiu metu jis turėjo plačių kontaktų internetu su žmonėmis, kurie mąstė panašiai kaip jis. Man ir mano kolegoms žurnalistams susidarė įspūdis, kad pastaruosius 6 metus jis save izoliavo. A. B. Breivikas bendravo tik su keliais artimais draugais. Bandėme susisiekti su jais, bet jie nenorėjo kalbėti.
- A. B. Breivikas treniravosi Oslo ginklų klube. Ar klubo atstovai noriai apie tai kalbėjo?
- Ne, gana nenoriai. Pačią pirmą dieną bandėme jiems skambinti, bet niekas nenorėjo kalbėti. Taigi po kurio laiko pabandėme vėl. Jie buvo gana uždari. Klubas nutraukė daugelį savo veiklų ir nebuvo galima jų pasiekti. Tik prieš kurį laiką jie paskelbė šiokią tokią informaciją: „Mes jį vertinome kaip normalų vaikiną, jis mumis pasinaudojo“. Taigi A. B. Breivikas atrodo buvo labai ciniškas visame kame, ką jis darė. Panašu, kad jis labai stengėsi niekam nesukelti įtarimo.
- Jis pats rašo, kad bandė Prahoje nusipirkti ginklų, bet nepasisekė. Tad reikėjo gauti jų teisėtu keliu. O tam Norvegijoje reikia priklausyti ginklų klubui, reikia baigti specialius kursus, atlikti tam tikras procedūras ir treniruotis. Taip pat reikia aktyviai dalyvauti ginklų klubo veikloje apie pusę metų. Tuomet tu gali prašyti licencijos ginklui. Ir tuomet, kai licenciją gauni, klubas daugiau nieko padaryti negali. Toliau jau policija prisiima atsakomybę ir kontroliuoja žmones, kurie turi licencijas.
Ir tai nėra labai aktyvi kontrolė. Šiek tiek daugiau kontrolės organizuoto nusikalstamumo atveju, bet A. B. Breivikas niekada nebuvo nuteistas, tad jo atveju nebuvo rizikos netekti ginklo.
- Norvegijoje veikia speciali komisija, kuri reguliuoja ginklų išdavimo taisykles. Ar planuojama jas keisti?
- Numatoma šiek tiek jas sugriežtinti. A. B. Breivikas legaliai įsigijo pusiau automatinį ginklą. Policijos departamento vadovas Øysteinas Mælandas teigė, kad jie nori griežtesnių taisyklių ginklams. Taigi, ginklų įstatymai Norvegijoje bus peržiūrėti. Planuota anksčiau pateikti ginklų įstatymo pataisas, bet dėl A. B. Breiviko data buvo nukelta. Panašu, kad bus sunkiau įsigyti pusiau automatinius ginklus. Ginklų klubai nori griežtesnių taisyklių: jei gauni licenciją, turėtum turėti daugiau nuolatinės praktikos ir daugiau dalyvauti varžybose bei klubo veikloje, kad gautum ginklą. Šiuo metu taisyklės yra kitokios. A. B. Breivikas atitiko kriterijus ir dingo. Jei ateityje žmonės taip pasielgs, klubai tikisi, kad galės apie tai informuoti policiją: šis vaikinas nėra aktyvus klubo narys, jūs turėtumėte atimti jo licenciją. Mes nežinome, ar tiksliai tokios bus taisyklės, bet ginklų klubai to tikisi.
- O dabar A. B. Breivikas sėdi už grotų visai šalia jo nuolatinės šaudymo treniruočių vietos?
- Taip, apie 500 metrų. Tai sutapimas. Mes turime dvi sustiprinto saugumo įkalinimo įstaigas Norvegijoje. Viena yra Skyene, kita – Ringerikėje. Bet Ringerikė yra gana arti Utiojos salos. Ir iš kai kurių kalėjimo vietų galima matyti Utioją (Utiojos salą, kur A. B Breivikas nušovė 69 žmones – DELFI past.). Taigi buvo nuspręsta, kad A. B. Breiviko buvimas ten siųstų netinkamą žinią. Buvo perdaryta dalis Ilos kalėjimo, kad atitiktų griežtesnius saugumo reikalavimus ir A. B. Breivikas perkeltas. Taigi, tai tik sutapimas, kad jis atsidūrė toje vietoje. Maža šalis, ką ir besakyti.
- Kalbėjausi su vienu klasės draugu, mano kolegos kalbino keletą kitų. Jie suteikė geros informacijos, nuotraukų iš jo vaikystės. Visi jie buvo labai nustebę. Jaunystėje, pasak jų, jis buvo normalus vaikinas. Turėjo musulmonų draugų. A. B. Breivikas užaugo vakarų Osle - tai turtingoji miesto dalis. Čia gyvena mažai imigrantų ir musulmonų. Bet jo klasėje buvo keli musulmonai, su vienu jis draugavo. Susisiekėme su juo, tačiau jis atsisakė bendrauti su žurnalistais.
Didžioji dauguma jį pažinojusių buvo nustebę. Kai kurie apibūdino jį kaip gana vienišą. Kiti teigė, kad jis – normalus vaikinas. Žmonės, pažinoję jį iš ankstesnių mokyklos laikų, buvo gana atviri ir sutiko kalbėti. Bet kuo vėliau jį jie pažinojo, tuo sunkiau gauti informacijos. Galbūt žmonės buvo jam artimi ir jiems sunkiau atsiriboti nuo jo.
A. B. Breivikas vėliau lankė Oslo prekybos mokyklą. Ji laikoma elitine, turi gerą reputaciją. Jis pats iš gana privilegijuotos šeimos, jo tėvas dirbo diplomatu.
A. B. Breivikas save apibūdina kaip krikščionį, bet panašu, kad jis krikščionybę laikė kultūriniu dalyku. Negaliu patvirtinti, kad jis buvo religingas. Jis buvo labiau nusiteikęs prie musulmonus nei religingas.
- Norvegijos žiniasklaidoje rašyta, kad A. B. Breivikas vartojo steroidus, narkotines medžiagas.
- A. B. Breiviko draugai tvirtina, kad jis vartojo steroidus. Jis mėgo treniruotis ir rūpinosi savo mityba jau nuo 12-13 metų. Teigiama, kad vidutinio stiprumo steroidus pradėjo vartoti prieš keletą metų. Panašu, kad jis stengėsi kontroliuoti šį procesą. A. B. Breivikas studijavo, koks yra įvairių preparatų poveikis ir kaip galima jų gauti.
- Taip, panašu, kad jis buvo veikiamas stimuliuojančių medžiagų. Jis vartojo efedriną, kofeiną ir aspiriną. Tai neva sumažina baimės jausmą. Mes kalbėjomės su ekspertais, kurie tvirtino, kad A. B. Breivikas galėjo jaustis super žmogumi, patirti mažiau baimės ir pakelti didesnį skausmą. Tokiu atveju skausmą žmogus jaučia kitaip.
- Kur gyveno A. B. Breivikas pastaraisiais metais – savo ūkyje ar pačiame Osle?
- Jis gyveno su motina Osle. A. B. Breivikas turėjo finansinių problemų, tad išsinuomotą butą prieš kelerius metus turėjo apleisti ir persikelti atgal pas motiną. Šių metų gegužę jis persikėlė gyventi į ūkį.
Lankiausi toje fermoje vakar. Galiu pasakyti, kad ta vieta labai tinkama tokiam dalykui, jei nori privatumo. Ji netoli Oslo – apie 2 valandos kelio. Artimiausi kaimynai – už keleto šimtų metrų. Tai jam buvo labai tinkama vieta.
Fermos savininkas šiuo metu yra kalėjime už bandymą auginti kanapes. Pasak policijos, ūkio savininkas bandė įkurti ten didžiausią kanapių fermą Norvegijos istorijoje. Bet jis buvo pričiuptas pačioje pradžioje. Jis ūkį būtent kanapėms auginti ir buvo nusipirkęs. Manau, kad jam tokia mintis kilo dėl to, kad ūkis iš vienos pusės yra visiškai izoliuotas upės vaga, o iš kitos pusės – mišku. Nėra lengva patekti į fermą, jei neturi tikslo būtent ten vykti.
Taigi, A. B. Breivikas išsinuomojo šį ūkį, susiradęs jį per fermų paieškos sistemą. Jis nepažinojo savininko. Pastarasis tvirtino, kad jo ferma ir vėl pateko žiniasklaidos akiratin ir grasino mums teismais, jei publikuosime ūkio nuotrauką. Bet tai labai svarbi visos istorijos dalis.
- Ar ūkio šeimininkas vis dar kalėjime?
- Taip jis turėtų ten būti dar 3-4 metus. Jis ten jau sėdi taip pat ne pirmus metus.