„Yra dar vienas žingsnis, kurį reikia žengti, kadangi nei Vokietija, nei Švedija negali nustatyti pabėgėlių skaičiaus, nes jis priklauso nuo padėties (vietoje)“, – sakė A.Merkel po susitikimo su Stefanu Lofvenu.
„Mums reikia atviros sistemos, kad galėtumėme paskirstyti tuos, kurie turi teisę į prieglobstį“, – pridūrė ji.
Pagal J.-C. Junckerio planą dėl privalomų pabėgėlių kvotų ES valstybėms, kuris bus pristatytas trečiadienį, Vokietija ir Prancūzija priims maždaug pusę iš 120 tūkst. pabėgėlių, kad būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta ES pasienyje esančioms valstybėms.
„Mes turime aptarti naują prieglobsčio (suteikimo) politiką“, – sakė ji.
Berlynas daugiau nebetaiko Dublino taisyklės pabėgėliams iš Sirijos ir leidžia šios karo draskomos šalies gyventojams prašyti prieglobsčio Vokietijoje, neatsižvelgiant į jų atvykimo į ES šalį.
„Retai kada būnu taip (stipriai) įsitikinusi (kaip šįkart), kad ši užduotis taip pat nulems Europos ateitį ir (parodys), ar kontinentas tikrai pripažįsta... individualios laisvės vertybę“, – sakė A.Merkel.
„Šį reikalą stebi visas pasaulis. Ir mes nesakome, kad Sirija yra nuo mūsų toli. Mes tiesiog sprendžiame šią problemą“, – pridūrė ji.
Prancūzija: jei priimsime visus pabėgėlius, „Islamo valstybė“ laimės
Antradienį Prancūzija įspėjo, kad Europa padarytų klaidą priimdama visus Sirijos ir Irako pabėgėlius, persekiojamus „Islamo valstybės“ kovotojų, praneša „Reuters“.
Raginama sukurti veiksmų planą, kuris užtikrintų, kad, nepaisant krizės Vidurio Rytuose, išliks žmonių ir kultūrų įvairovė.
Apie 60 atstovų, įskaitant ministrus iš Irako, Jordanijos, Turkijos ir Libano, antradienį susitiko Paryžiuje susitarti dėl priemonių, kurios palengvintų pabėgėlių grįžimą į savo gimtąsias šalis.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas RTL radijui sakė, kad visiems pabėgėliams išvykus į Europą ar kitas šalis „Islamo valstybė“ nugalės. Jo teigimu, Vidurio Rytai turi išlikti Vidurio Rytais, reikia išlaikyti kultūrinius skirtumus.
Pasak Prancūzijos diplomatų, konferencijoje turėtų būti aptariami finansiniai siekiai, kuriuos būtų galima panaudoti gerinant situaciją pabėgėliams kaimyninėse valstybėse, esančiose netoli Sirijos ir Irako.
Francois Hollande'as pirmadienį sakė, kad šalis išsiųs žvalgybinius lėktuvus į Siriją, kad padėtų organizuoti antskrydžius kovojant prieš „Islamo valstybės“ grupuotę. Taip pat Prancūzija per dvejus ateinančius metus planuoja priimti 24 tūkst. pabėgėlių iš Vidurio Rytų.
Vidurio Europa – prieš kvotas pabėgėliams
Europos Sąjungoje toliau gilėja rytinių ir vakarinių šalių nesutarimai dėl migrantų priėmimo. Kelios Vidurio Europos šalys pasipriešino Vokietijos ir Prancūzijos raginimams įvesti privalomas atvykėlių skirstymo kvotas. Greta Vengrijos, Slovakija iškilo kaip didžiausia pabėgėlių priėmimo kritikė.
Nors prezidentas ragina pabėgėlius priimti, premjeras aiškina to nedarysiantis, kol negalės atskirti ekstremistų nuo taikių migrantų. Vakar Vokietijos ir Prancūzijos vadovai perspėjo, kad nesutarus dėl bendros politikos, kils grėsmė Šengeno erdvei, o Berlynas ir pagrasino, kad nepriimančios šalys sulauks padarinių.
„Žmonės, bėgantys nuo karo, turintys teisę į prieglobstį, turėtų gauti teisę būti apginti ir turėtų gauti šansą. Mes nuo jų negalime atsiriboti“, – sako Austrijos kancleris Werneris Faymannas.
„Kai teroristai telkiasi Sirijoje, kaip galime atskirti tuos žmones nuo kitų migrantų, kurie kerta Europos Sąjungos sienas be jokios kontrolės. Atskirkime dalykus – kada tai savanoriška ir natūralu, tada vyriausybės gali tai remti. Bet atsisakau, kai kas nors liepia priimti žmonių, apie kuriuos nieko nežinome“, – teigia Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.
„Nesutarėme dėl kvotų. Atsisakau sutikti su kvotomis, nes nelaikau jų tikru migracijos krizės sprendimu. Čia mūsų nuomonės skiriasi“, – aiškina Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka.
„Ne laikas reaguoti isteriškai, ir, aišku, kad ne laikas parodyti ksenofobiškąją pusę. Turime parodyti solidarumą su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Bet kvotos turi būti išlaikytos savanoriškos. Netikiu, kad sprendimas yra įvesti privalomas kvotas“, – priduria Rumunijos prezidentas Klausas Iahonnis.