Tai paskelbė Prancūzijos vadovas.
Be to, abu politikai penktadienį lankysis Maskvoje. Numatyti pokalbiai su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Aš su Angela Merkel nusprendžiau dar šią popietę vykti į Kijevą ir pateikti naują pasiūlymą dėl konflikto sureguliavimo, kuris remsis Ukrainos teritoriniu integralumu“, - kalbėjo F. Hollande'as Paryžiuje surengtoje spaudos konferencijoje.
F. Hollande’o teigimu, jungtinių Paryžiaus ir Berlyno diplomatinių pastangų tikslas – siekti susitarimo, kuris būtų priimtinas visoms konflikto pusėms.
Jo teigimu, jei kompromisas vis dėlto bus pasiektas, visiems derybų proceso dalyviams pavyks išvengti konflikto eskalavimo. „Jei patirsime nesėkmę, o toks variantas yra galimas, galima bus pasakyti, kad Prancūzija ir Vokietija kaip Ukrainos ir Rusijos bičiulės padarė viską, ką galėtų padaryti dvi reikšmingos pagelbėti norinčios valstybės“, - nurodė F. Hollande‘as ir pridūrė, kad Prancūzija pasisakys prieš Ukrainos stojimą į NATO.
Vokietijos valdžia pateikė analogišką pranešimą. „Pastarosiomis dienomis vykstančio smurto eskalavimo kontekste federalinė kanclerė ir prezidentas Hollande‘as stiprina jau keletą mėnesių trunkančius siekius taikiai išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje“, - teigiama Vokietijos ministrų kabineto pranešime.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiai vasario 6 d. ketina susitikti Maskvoje, kur aptars, ką galima padaryti tam, kad karas Ukrainoje būtų kuo greičiau sustabdytas.
„Patvirtinu, kad iš tikrųjų rytoj planuojamos Putino, Merkel ir Hollande‘o derybos, kuriose trijų valstybių vadovai aptars, ką konkrečiai šios trys valstybės gali padaryti tam, kad kuo greičiau būtų užbaigtas pastarosiomis dienomis ženkliai sustiprėjęs ir daugybės aukų pareikalaujantis pilietinis karas Pietryčių Ukrainoje“, - pareiškė D. Peskovas.
Pastaruoju metu padėtis Rytų Ukrainoje vėl paaštrėjo.
Paryžius: tai negali tęstis be galo
F. Hollande'as ketvirtadienį pareiškė, kad nors Paryžius ir Berlynas mano, jog taikos Ukrainoje reikia siekti diplomatinėmis priemonėmis, o ne apginkluojant Kijevo vyriausybės pajėgas, derybos negali tęstis amžinai.
Be Ukrainos apginklavimo „yra ir kitas pasirinkimas. Nėra aišku, ar jis bus sėkmingas, bet jeigu nepamėginsime – niekada to nesužinosime. Tas pasirinkimas yra diplomatija, derybos“, sakė F.Hollande'as žurnalistams per spaudos konferenciją.
„Bet tai negali tęstis be galo“, - pridūrė jis.
Kaip jau pranešta, vėliau ketvirtadienį F.Hollande'as kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel vyks į Kijevą, o penktadienį apsilankys Maskvoje, tęsdami diplomatines pastangas rasti Ukrainą krečiančio konflikto sprendinį.
Europos Sąjunga pritaria Vokietijos ir Prancūzijos lyderių A. Merkel ir F. Hollande'o vizitui į Kijevą ir Maskvą.
Tai sakoma ketvirtadienį Briuselyje išplatintame ES diplomatijos vadovės Federicos Mogherini pareiškime.
„ES remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – politinėmis priemonėmis išspręsti nesiliaujantį konfliktą Ukrainos rytuose. Kanclerės A. Merkel ir prezidento F. Hollande'o pastangomis, konkrečiai – jų vizitais į Kijevą ir Maskvą, to akivaizdžiai siekiama“, – pabrėžė F. Mogherini.
Šaltinis: jie pasiūlys paprasčiausią išeitį
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel gali pasiūlyti Kijevui ir Maskvai įšaldyti konfliktą Rytų Ukrainoje, nurodė vienas šaltinis, artimas trišalei kontaktinei grupei.
„Hollande'as ir Merkel tikriausiai pasiūlys paprasčiausią – Europos požiūriu – išeitį iš šios padėties. Atrodo, kad jų planas pagrįstas vadinamojo neapibrėžto statuso suteikimu Donbasui – tai yra, Europa veikiausiai kliaujasi Padniestrės sprendinio scenarijumi. Iš esmės tai konflikto įšaldymas“, – sakė šaltinis.
Jis pridūrė abejojantis, kad su tokiu pasiūlymu sutiks prorusiški separatistai, paskelbę vadinamąsias Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
„Neatmestina, kad toks sprendinys, jeigu jis bus pasiūlytas, suglumins LLR ir DLR, nes tai nesuteikia atsakymo į iššūkius, susijusius su tų teritorijų oficialia padėtimi ir jų gyventojų statusu, taip pat nepašalina ekonominės blokados klausimo“, – sakė šaltinis.
J. Kerry jau atvyko į Kijevą
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį atvyko į Kijevą, siųsdamas žinią, kad Vašingtonas tvirtai palaiko šalį, kurioje suintensyvėję vyriausybės pajėgų susirėmimai su prorusiškais separatistais didina tarptautinės bendruomenės nerimą.
JAV diplomatijos vadovas Ukrainos sostinėje aptars pastangas užbaigti konfliktą, per pastaruosius devynis mėnesius nusinešusį daugiau negu 5,3 tūkst. žmonių gyvybių, Vašingtonui svarstant galimybę pasiųsti Kijevui ginamosios ginkluotės.
Valstybės sekretorius taip pat pristatys naujausią 16 mln. dolerių (14 mln. eurų) vertės JAV humanitarinės pagalbos planą, kuriuo pirmiausiai siekiama padėti žmonėms, evakuotiems iš karo krečiamo rytinio regiono.
J.Kerry susitiks su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu – po to, kai kariškiai pranešė, jog per pastarąją parą per susirėmimus su separatistais šalies rytuose žuvo 19 civilių ir karių.
Europos, JAV ir Ukrainos lyderiai, tarp jų J.Kerry, penktadienį susitiks kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, į kurią taip pat atvyks Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Suintensyvėjus kautynėms rytų Ukrainoje, Vašingtonas peržiūri savo poziciją, spręsdamas, ar turėtų pasiųsti ginklų į keblią padėtį patekusiam Kijevui, atsižvelgdamas į garsėjančius raginimus tai padaryti.
„Mes toliau vertiname ukrainiečių saugumo poreikius, keičiantis padėčiai vietoje ... Bet joks sprendimas dar nebuvo priimtas“, – sakė vienas aukšto rango JAV Valstybės departamento pareigūnas.