Savaitraščio duomenimis, JAV ir kitos sąjungininkės reikalauja didesnio Vokietijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo prie rytinės NATO sienos. Vokietijai reikia aktyviau dalyvauti Rusijos karinio sulaikymo reikaluose.
„Der Spiegel“ duomenimis, atitinkamus Baracko Obamos reikalavimus federalinė kanclerė gali išgirsti viršūnių susitikime Hanoveryje, kuris vyksta pirmadienį. Be JAV prezidento susitikime dalyvauja Didžiosios Britanijos ir Italijos vyriausybių vadovai bei Prancūzijos prezidentas.
Pasak Vokietijos vyriausybės, JAV reikalauja, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos dalyvautų rotuojamuose aljanso daliniuose, kuriuos planuojama dislokuoti prie rytinės sienos.
JAV tikisi, kad Didžioji Britanija ir Vokietija skirs karių ir karinės technikos NATO pajėgoms Baltijos šalyse, taip pat Lenkijoje ir Rumunijoje. Apie tai B. Obama pareiškė dar Nacionalinės saugumo tarybos per posėdį.
Vėliau, liepos mėnesį per viršūnių susitikimą Varšuvoje NATO ketina suderinti naują misiją kaip signalą savo „rytinėms“ partnerėms, kurios mano, kad joms gresia pavojus iš Rusijos pusės.
Dėl JAV reikalavimo Vokietija atsiduria situacijoje, kurioje yra priversta reaguoti ir veikti tam tikru būdu. Berlyno reakcija į NATO planus buvo santūri, nes didelė dalis Vokietijos ginkluotųjų pajėgų jau dalyvauja naujose aljanso greitojo reagavimo pajėgose ir turi įsipareigojimų iki pat 2020 metų.
Prancūzija savo ruožtu priešinasi A. Merkel norui per susitikimą Hanoveryje aptarti susitarimą dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės.
Kalbama, kad šalies prezidentas François Hollande‘as nenori aptarinėti šios temos dėl priežasčių, susijusių su vidaus politika: visa, kas yra susiję su laisva prekyba, Prancūzijoje dabar itin nepopuliaru.
Anksčiau Vokietija išreiškė viltį, kad pavyks pašalinti bent kelis ginčijamus punktus JAV ir Europos santykiuose.
„Nerūpestingai žiūrėdavo į savo gynybą“
Nusivylimo neslepiantis B.Obama metė akmenį į Europos Sąjungos lyderių daržą tiesiai pareikšdamas, kad Europai reikia daryti daugiau prisiimant kolektyvinę naštą dėl saugumo.
„Kartais Europa nerūpestingai žiūrėdavo į savo gynybą“, – sakė B.Obama ir paragino NATO sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, kad šiam tikslui būtų skiriama 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pabrėždamas, kad NATO turi „palaikyti mūsų priešakinės linijos sąjungininkus Lenkijoje, Rumunijoje ir Baltijos šalyse“, tačiau taip pat „atremti grėsmę savo pietiniam sparnui“, B.Obama ragino Aljanso nares didinti savo gynybos pajėgumus.
„Štai kodėl kiekviena NATO narė turėtų visais dviem procentais BVP prisidėti prie mūsų bendro saugumo. Tai ne visuomet daroma“, – pabrėžė jis.
Net Europos ekonomikos galiūnė Vokietija yra dažnai kritikuojama, kad skiria gynybos pajėgumams daug mažiau lėšų negu Aljanso narių sutarta tikslinė norma – 2 proc. BVP.
Praėjus daugiau kaip pusei amžiaus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, didelė šio kontinento dalis, įskaitant ekonominę galią Vokietiją, tebėra po saugumo „skėčiu“, kurį užtikrina Jungtinės Valstijos.
