Praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV ir Europos Sąjunga (ES) paskelbė naujas sankcijas Maskvai, A.Merkel penktadienį dalyvaus susitikime, darbiniuose pietuose ir bendroje spaudos konferencijoje su B.Obama.

Kanclerė atvyks į Baltuosius rūmus, sustiprinusi savo pozicijas po svarios pergalės rinkimuose praeitais metais, tačiau vis dar patirdama didelį spaudimą, kai Europa stengiasi laikytis griežtos linijos Rusijos atžvilgiu dėl Ukrainos krizės, tačiau tuo pat metu vengia pakenkti savo ekonominiams interesams.

Aštrėjant tai krizei, o Europos sostinėse didėjant nerimui, A.Merkel kalbėjosi su V.Putinu tikriausiai dažniau nei bet kuris kitas Europos lyderis. Dėl to JAV laiko kanclerę itin svarbiu ryšio kanalu su neprognozuojamu Rusijos vadovu, taip pat esmine veikėja pastangose įtikinti ES šalis per daug nesušvelninti sankcijų.

„Nekyla klausimų, kad padėtis Ukrainoje, nuolatinis Rusijos nesugebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų pagal Ženevos sutartį bus šio pokalbio centre“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney, turėdamas omenyje prieš dvi savaites Šveicarijoje sudarytą keturšalį susitarimą, turėjusį sumažinti įtampą tarp prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje ir centrinės Kijevo vyriausybės.

JAV ir Vokietijos pareigūnai prieš B.Obamos ir A.Merkel susitikimą sakė, kad jų diskusijos tikriausiai bus sutelktos į klausimus, kaip Jungtinės Valstijos ir Europa galėtų koordinuoti griežtesnes sankcijas, įskaitant nukreiptas prieš platesnius Rusijos ekonomikos sektorius.

Tokių priemonių gali būti imtasi, jeigu Maskva toliau provokuos įtampą Ukrainoje – pavyzdžiui, siųsdama savo karines pajėgas į rytinę šalies dalį. Baltieji rūmai susirūpinę, kad dideli Europos ekonominiai interesai Rusijoje ir priklausomybė nuo tos šalies eksportuojamų energetikos išteklių gali atgrasyti ES šalis nuo griežtesnių sankcijų, galinčių pakenkti jų pačių ekonomikoms.

„A.Merkel patiria didžiulį spaudimą iš Vokietijos pramonės nekenkti jų interesams, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos ekspertė Heather Conley (Heder Konli). – Ji pradėjo dėti tam politinius pamatus, nes tai reikalauja tam tikrų aukų.“

A.Merkel, kaip ir B.Obama, atmetė galimybę karinėmis priemonėmis atgrasyti V.Putiną nuo mėginimų atplėšti daugiau Ukrainos teritorijų.

JAV senatorius respublikonas Johnas McCainas, siūlęs B.Obamai apginkluoti Ukrainos vyriausybines pajėgas, sakė planuojantis per privatų pokalbį pasakyti A.Merkel, jog yra nepatenkintas, tačiau nenustebintas jos šalies nesugebėjimo vadovauti.

„Lyderiai yra valdomi Vokietijos pramonės komplekso, – aiškino J.McCainas ketvirtadienį. – Juos galėtų priimti ir į vyriausybę. Tai gėdinga.“

Per lyderių derybas taip pat bus kalbama apie stringančią ES ir JAV laisvosios prekybos sutartį – Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystę; bendras pastangas kovoje su klimato pokyčiais; pilietinį karą Sirijoje ir branduolines derybas su Iranu, sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Laura Magnuson.

Tačiau Vokietijos lyderė taip pat gali išsakyti susirūpinimą dėl JAV vykdomų šnipinėjimo programų. Šis klausimas toliau kartina JAV ir Vokietijos santykius, nors B.Obama tikino, kad Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) liausis šnipinėti A.Merkel mobilųjį telefoną.

Ši problema kelia didelį pasipiktinimą Vokietijoje, bet A.Merkel stengėsi pabrėžti, jog nereikia puoselėti didelių vilčių, kad jos vizitas Amerikoje lems kokias nors naujas JAV vyriausybės pastangas apriboti savo sekimo veiklą Vokietijoje.

Dar vienas potencialus nesutarimų šaltinis – Vokietijos parlamento komisijos, tiriančios NSA šnipinėjimo problemą, ryžtas apklausti buvusį tos agentūros kontraktininką Edwardą Snowdeną.

Numatoma, kad A.Merkel vyriausybė pareikš nuomonę apie tuos planus maždaug tuo pačiu metu, kai vyks kanclerės vizitas Vašingtone.

Ketvirtadienį vienas įtakingas A.Merkel partijos įstatymų leidėjas leido suprasti, kad vyriausybė veikiausiai nepritars pasiūlymui leisti E.Snowdenui atvykti į Vokietiją.