Anatolis Liabedzka Baltarusijoje patyrė visko. Ko jis seniai nepatyrė – tai laisvų rinkimų. Todėl šią savaitę jis, ir kitas opozicijos atstovas Sergėjus Kaliakinas nusprendė nedalyvauti ir spalio prezidento rinkimuose, kuriuose buvo užregistruoti kaip galimi kandidatai su Aleksandru Lukašenka ir dar penkiais žmonėmis. Jie žada tik agituoti ir siekti pokyčių.
„Baltarusijoje jokių rinkimų nebuvo jau beveik 20 metų. Jokių rinkimų 20 metų. Kas čia vyksta – tai politinės kampanijos. Todėl į tai žiūrime kaip į politinę kampaniją. Nes jei tai būtų rinkimai, jų paskirtis ir tikslai (būtų) visai kiti, kitokia ir motyvacija. Todėl iškėlėme sau tikslą padidinti politinio proceso dalyvių skaičių, surinkti įrodymų, kad tai – ne laisvi rinkimai, ir pristatyti savo alternatyvą“, – pasakojo A. Liabedzka.
Nedalyvaus rinkimuose ir Mikola Statkevičius, paleistas su visais kitais politiniais kaliniais. Jis mėgino tapti kandidatu dar kalėjime, bet jam nebuvo leista. Penkerius metus praleidęs už grotų, M. Statkevičius sako radęs ne tokią įbaugintą šalį kaip tikėjosi. Bet opozicija visad buvo susiskaldžiusi ir dabar tapo tokia silpna, kad valdžia gali jos nebijoti.
„Jie gerai sužaidė dėl rinkimų. Opozicija aklavietėje – boikotuoti negali, bet negali ir paremti jokių kandidatų. Neaišku, ką daryti. Todėl mane ir paleido. Palaukė, kol pamatė, kad niekas nesurenka šimto tūkstančių parašų, esą „jie silpni“, nėra kandidatų, kuriuos galima remti. Tokiomis aplinkybėmis galima ir paleisti“, – aiškino M. Statkevičius.
Prezidentas paleidimą aiškina humanitariniais motyvais. Bet M. Statkevičius, išleistas vos pasibaigus kandidatų į prezidento postą registracijai, sako, kad diktatūrai baigėsi pinigai, ir dabar ji imituos demokratiją.
„Ekonominė situacija Baltarusijoje labai sparčiai prastėja, Rusija nesuteikė tų kreditų, kurių jie prašė. Prašė trijų milijardų, o gavo tik 760 mln. A. Lukašenka bando atsisukti į vakarus tikėdamasis Tarptautinio Valiutos Fondo ar kitokios paramos“, – pasakojo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Naktį po praėjusių prezidento rinkimų, 2010-ųjų gruodį, vykęs opozicijos protestas prie vyriausybės baigėsi žaliūkų provokacijomis ir didelėmis riaušėmis, per kurias dešimtys aktyvistų suimta, daugybė žmonių sužeista ir apstumdyta.
Vos vieną procentą balsų surinkusiam M. Statkevičiui dėl masinių neramumų rengimo skirti šešeri su puse metų kalėjimo. Vakarai, iki balsavimo mėginę atšildyti santykius su režimu – Lietuvos prezidentė netgi buvo nuvykusi į Minską -, atsakė į susidorojimą naujomis sankcijomis, kurios turėjo galioti, kol Baltarusijos kalėjimuose bus likęs bent vienas politinis kalinys.
Daugelis suimtųjų, tarp jų pagrindinis varžovas rinkimuose, paleisti dar prieš trejus metus, bet A. Lukašenka atsisakė paleisti likusius, jei jie nerašys malonės prašymų, o šie nesutiko to daryti.
„Jų statusas yra toks, kad jie ir toliau yra kalti, tiesiog jis juos paleido „savo geru noru“. Jeigu kalbam apie tikrą paleidimą ar realias reformas, tai turėtų būti ir tų žmonių reabilitacija“, – situaciją aiškino Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Įvairios organizacijos skirtingai skaičiavo politinių ir sąžinės kalinių skaičių Baltarusijoje, bet M. Statkevičiaus ir kitų paleidimas suteikia šansą iš naujo mėginti megzti santykius su Vakarais.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė jau pasveikino A. Lukašenkos žingsnį kaip seniai lauktą rimtą pažangą, bet pareiškė viltį, kad Baltarusijos valdžia pašalins ir visas kliūtis žmonėms naudotis pilietinėmis teisėmis.
„Anksčiau sakėme, kad nereikia statyti sienos, o reikia bendrauti su Baltarusija, daryti įtaką, nes kitaip mes nepakeisim... kaip mes veikiam Rusiją. Jai irgi taikome sankcijas ir, nepaisant skirtingų šių šalių dydžių, sankcionuotų asmenų Rusijoje yra mažiau negu Baltarusijoje. Mano išvada ir būtų tokia, kad gal reiktų subalansuoti, ar kalbėti apie sankcijų Baltarusijai sumažinimą“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pats M. Statkevičius maldauja to nedaryti. Jei Europa neatsilaikys prieš dar vieną A. Lukašenkos mėginimą suartėti, sakė jis agentūrai France-Presse, tai tik parodys, kad jos laisvės ir demokratijos idealai tušti, o valdo realistinė politika, „Realpolitik“.
„Tai, ką jis čia padarė, yra daugiau politinis manevras, jokiu būdu ne jo sistemos reforma, kurią mes nuolatos bandome įžiūrėti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Daugelis įtaria, kad A. Lukašenka tiesiog vėl mėgina rasti atsvarą augančiai priklausomybei nuo Rusijos, kurią pats vis labiau kritikuoja ir šaiposi esantis nebe paskutinis Europos diktatorius. Spalio vienuoliktąją 60-metis buvęs sovietinio ūkio vadovas bus perrinktas penktajai kadencijai.
„Tegyvena šimtą metų! Gyvename be rūpesčių, vaikai gatvėse gali saugiai vaikščioti, nėra baimės, nėra karo, gauname pensijas. Parduotuvėse visko yra. Pažiūrėkite, kas buvo parduotuvėse prieš jam tampant prezidentu – tuščios lentynos. Viską mums padarė jis“, - sakė gatvėje sutikta baltarusė.
Dar viena opozicijos kandidatė lieka, bet yra mažai žinoma ir neturi jokių šansų.
„Svarbiausias mūsų tikslas dabar – pamatyti, kaip šalyje prasideda taikūs pokyčiai. Norime pasiekti šių pokyčių pradžią. Turime aiškų planą, kaip norime to pasiekti“, – sakė kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Tatjana Korotkevič.
Bet esama skeptikų, kad tai palanku A. Lukašenkai.
„Aleksandrui Lukašenkai psichologiškai svarbu laimėti rinkimus, kuriuose dalyvauja ir opozicijos kandidatas. Todėl manau, kad šansai Tatjanai Korotkevič įsiregistruoti kandidate į prezidentus labai aukšti. Tada Baltarusijos rinkėjai išvys opozicijos kandidatą. A. Liabedzkos ar S. Kaliakino nepamatys, bet T.Korotkevič bus. O tiems, kas toli nuo politikos, didelio skirtumo nėra“, – situaciją tyrė analitinio centro „Strategija“ ekspertas Valerijus Karbalevičius.
Vakar kandidatas, šiandien – kalinys. Tai opozicijos atstovai jau patyrė per praėjusius rinkimus. Todėl stebėtojai sako, kad jie, net ir paleisti baigiantis bausmės terminui, lieka režimo įkaitai.
„Bus momentinė opozicijos euforija. tas dėmesys praeis, įvyks rinkimai, kurie nežada nieko gero. Ir tikrai, dar priešrinkiminiu laikotarpiu bus bandymų „skaldyk ir valdyk“. Opozicija tarpusavyje susipeš, bet realiai poveikio šis paleidimas visam rinkimų spektakliui nekels“, – sakė Vilniaus universiteto dėstytojas Vytis Jurkonis.
Bet „Realpolitik“ nesvetima ir Baltarusijos opozicijai: kai kurie jos atstovai nelinkę didinti įtampos – baiminasi, kad nesutarimais gali pasinaudoti Rusija.