Nuo lazerinių rodyklių šou iki spontaniškų padainavimų ir žmonių grandinių – toliau apžvelgiamos kai kurios šio nuslūgti nežadančio judėjimo išradingos taktikos.
Spontaniški padainavimai
Muzika jau ne vienus metus atlieka svarbų vaidmenį per demokratijos šalininkų akcijas Honkonge.
Šios vasaros pradžioje per protestus dažniausiai skambėjo lengvai įsimenama krikščioniška giesmė „Sing Hallelujah to the Lord“ ir „Do you hear the people sing?“ iš miuziklo „Vargdieniai“ (Les Miserables).
Tačiau pastarąsias dvi savaites aktyvistai pamėgo naują himną.
Nežinomo kompozitoriaus parašyta daina „Šlovė Honkongui“ žaibiškai išplito internete, o jos aštrūs žodžiai dažnai skamba per demonstracijas, vakarinius spontaniškus koncertus miesto prekybos centruose ir net per futbolo rungtynes.
Lazerių šou
Pirmųjų gretų protestuotojai iš pradžių naudojo lazerines rodykles rodydami bendražygiams policijos pozicijas, blaškydami pareigūnus ir trukdydami žmonėms per protestus filmuoti ir daryti nuotraukas.
Tačiau šiuos prietaisus buvo pradėta masiškai naudoti už pavojingo ginklo laikymą suėmus vieną studentų lyderį, kurio krepšyje buvo aptikta 10 lazerinių rodyklių.
Nuo to laiko demonstrantai rengia „šviesos šou“ prie policijos nuovadų ir per daugumą viešųjų sueigų, todėl sutemus protestai neretai primena siurrealistiškas diskotekas.
Žmonių grandinės
Gyvosios grandines buvo pradėtos formuoti rugpjūtį, kai buvo minimos 30-osios Baltijos kelio metinės: per tas didžiules antisovietines demonstracijas už rankų buvo susikibę daugiau nei milijonas žmonių.
Šis simbolis prigijo. Dešimtys tūkstančių Honkongo gyventojų pastarosiomis savaitėmis dalyvauja žmonių grandinėse visame mieste. Kai kurios iš jų formuojamos ant miesto kalvų, tokių kaip Viršukalnė ir Liūto uola. Vidurinių mokyklų studentai taip pat formuoja jas kiekvieną rytą prieš pamokas.
Lėšų rinkimo kampanijos
Honkonge buvo surengta nemažai sutelktinio finansavimo kampanijų, kelios iš jų buvo itin sėkmingos.
Per dvi kampanijas buvo surinkta per 21 mln. Honkongo dolerių (2,4 mln. eurų) reklamai dideliuose tarptautiniuose laikraščiuose.
„Užsakydami reklamas tarptautiniu mastu galime prasilaužti per žiniasklaidos filtrą ir parodyti pasauliui tiesą, slypinčią už vyriausybės propagandos“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Tayloru prisistatęs vienas iš kampanijos organizatorių.
Per kitas kampanijas buvo renkamos lėšos 4 m aukščio statulos „Honkongo laisvės dama“ statymui ir maždaug 1 400 tūkst. suimtųjų teisinei gynybai.
Lennono sienos
Spalvingais lipniais lapeliais ir plakatais su šūkiais apklijuotos „Lennono sienos“ išdygo daugiau nei 100 vietovių visame mieste – dažnai požeminėse perėjose ar netoli metropoliteno stočių.
Pirmoji tokia siena atsirado Honkonge per didžiulius 2014 metų prodemokranius protestus. Tai buvo aliuzija į Prahoje esančią grafičių sieną, atsiradusią po 1980 metais įvykdyto muzikanto Johno Lennono nužudymo.
Vasaros pradžioje minioms vyriausybės šalininkų nuplėšus prie miesto parlamento buvusią „Lennono sieną“, aktyvistai tiesiog įrengė naują tokį memorialą kituose rajonuose. Tokias sienas tebenaikina oponentai, bet po kelių valandų jos vėl išdygsta.
Naktinis skandavimas
Honkongo gyventojai pradėjo kiekvieną naktį, po 22 valandos skanduoti protesto šūkius iš savo butų, įkvėpti „puodų barškinimo“ (isp. cacerolazo ) akcijų – protestų formos, atsiradusios 8-ame dešimtmetyje autoritarinėje Čilėje ir nuo to laiko naudotos ne vieno disidentų judėjimo.
Itin tankiai dangoraižiais užstatytais rajonais garsėjančiame Honkonge toks skandavimas yra itin veiksmingas, iš aukštų pastatų sklindant po apylinkes tokiems šūkiams kaip „Išvaduokime Honkongą, teprasideda revoliucija“ ir „Jokių riaušių, tik tironija“.
„Mėnulio meduoliai“
Šie kiniški kepiniai, kuriais tradiciškai vaišinamasi per rudens vidurio šventę, per protestus įgavo naują reikšmę.
Viena kepykla pardavė dešimtis tūkstančių šių pyragaičių, ant kurių plutelių užrašyti populiarūs protesto šūkiai.
Protestų menas
Tapyba, kaligrafija, komiksai, skulptūros – Honkongo gyventojai dirba ištisas paras kurdami menišką protestų pagrindą.
Daugeliu šių kūriniu dalijamasi skelbiant nuotraukas interneto forumuose ar siunčiant jas į kitų žmonių išmaniuosius telefonus per „Bluetooth“ ir „Airdrop“.
Mieste įprasta kasdien gauti po kelias skaitmenines skrajutes, ypač keliaujant metropoliteno traukiniais.
Paskui šių meno kūrinių atvaizdai spausdinami ir klijuojami ant miesto „Lennono sienų“, tapusių nuolat besikeičiančiu nepaklusnumo simboliu.
Vėliavos
Nedidelės protestuotojų grupės kartais mojuoja Jungtinės Karalystės, kolonijinio Honkongo ir Jungtinių Valstijų vėliavomis.
Tačiau kone dažniausiai demonstruojama vėliava yra „nuvytusi orchidėja“, arba Honkongo oficialios vėliavos – orchidėjos žiedo raudoname fone – parodija.
Nuotaiką gatvėse atspindinčios juodos spalvos fone vaizduojamas nuvytęs ir krauju suteptas orchidėjos žiedas.
Australijoje gyvenantis kinų disidentas menininkas Badiucao, kasdien piešiantis karikatūras protestų judėjimui, taip pat sukūrė „Lennono sienas“ simbolizuojančią vėliavą, sudarytą iš vaivorykštės spalvų kvadratų.
Dar vienas populiarus prieš Pekiną nukreiptas simbolis pramintas „kinaciu“ (Chinazi) – tai yra raudona vėliava su svastikos formos geltonomis žvaigždėmis.
„Būk kaip vanduo“
Vienas iš pagrindinių protestų simbolių yra išradingumas – apie tai liudija dažnai skanduojama frazė „Būk kaip vanduo“. Šis šūkis yra aliuzija į vietos kung fu legendos Bruce'o Lee (Briuso Li) propaguojamą filosofiją, raginančią protestuotojus būti judrius siekiant įtempti policijos išteklius ir išvengti masinių areštų.
Protestuotojai taip pat rado išradingų būdų rengti uždraustus mitingus, vaizduodami juos kaip galimybes išvykti į parduotuvę, iškylas ar religinius susitikimus.