Kalbant apie jo polinkį sukelti priešiškumą ir įžeisti didžiules grupes žmonių įrodymų ilgai ieškoti netenka. Visgi keletas D. Trumpo ištartų pareiškimų yra išskirtinai drastiški ir užgaulūs, rašo „The Independent“.

D. Trumpas šiandien oficialiai prisieks ir taps 45-uoju JAV prezidentu. Prisiminkime labiausiai šokiruojančias jo ištartas frazes.

Pradėkime kad ir nuo jo apsilankymo JAV pokalbių laidoje „The View“ su dukra Ivanka.

„Jei Ivanka nebūtų mano dukra, ko gero, užmegzčiau su ja romaną.“ („The View“, 2006 m.)

Nekyla abejonių, kad D. Trumpas tiesiog norėjo pasakyti komplimentą, bet argi padoru tėvui šitaip atsiliepti apie savo dukrą?


Netrukome sulaukti ir daug prieštaravimų sukėlusių D. Trumpo pareiškimų migrantų politikos klausimais. Nuo geresnio gyvenimo ieškančių meksikiečių Jungtines Valstijas milijardierius žadėjo atitverti milžiniška siena.

„Iš pietų aptversiu šalį didžiule siena ir priversiu Meksiką sumokėti už tos sienos statybą. Įsidėmėkite mano žodžius.“ (Rinkimų kampanija, 2015 m.)

Taikydamas į svetimšaliams nepakančius, be to, vien ekonominiais principais besivadovaujančius rinkėjus, D. Trumpas nuo pat rinkimų kampanijos pradžios labai aiškiai apsibrėžė tikslinę savo auditoriją.

Citata iš 2004 m. pasirodžiusios D. Trumpo knygos „How To Get Rich“ (Kaip tapti turtingu) labai aiškiai atskleidžia jo požiūrį į moteris.

„Visos „The Apprentice“ [JAV televizijos žaidimas] dalyvavusios moterys bandė su manimi flirtuoti. Gal sąmoningai, o gal ir ne. Bet to ir reikėjo tikėtis.“ („How To Get Rich“, 2004 m.)

Nesvarbu, ar tai rodo, kuo pagrįsti jo verslo santykiai, ar ką jis galvoja apie moteris, abiem atvejais teiginys tikrai atgrasus.

Plėtodamas savo mintį apie migrantų keliamą pavojų, D. Trumpas nutarė išvardyti keletą priežasčių, dėl kurių amerikiečiai turėtų itin įtariai žiūrėti į atvykėlius iš Meksikos.

„Iš Meksikos siunčiami žmonės nėra geriausi. Geriausi nesiunčiami. Tikrai ne. Siunčiami tie, kurie turi begalę problemų ir užkrauna jas ant mūsų pečių. Siunčiami prekeiviai narkotikais, nusikaltėliai, prievartautojai. Retas kuris, manau, yra šaunus pilietis.“ (Rinkimų kampanija, 2015 m.)

Šios pastabos turėjo įžeisti kiekvieną meksikietį. Nežinia, ar D. Trumpas galėjo tikėtis ko nors kito.
Dar viena iškalbinga D. Trumpo požiūrį į moteris atskleidžianti frazė buvo ištarta 2014-aisiais metais žengiant raudonuoju kilimu.

„Stengdamiesi būti politiškai korektiški sakome, kad išvaizda nesvarbi, tačiau akivaizdu, kad ji svarbi... juk nebūtumėte gavusi šio darbo, jei nebūtumėte graži.“

Taigi, dar viena D. Trumpo įžeista žurnalistė, dar viena jo pažeminta moteris.

Išties šokiruojantis ir užgaulus argumentas buvo mestas H. Clinton, konkurentės į vietą Baltuosiuose rūmuose, adresu.

„Jei Hillary Clinton nesugeba patenkinti savo vyro, kodėl mano, kad sugebės patenkinti Amerikos lūkesčius?“ („Twitter“, 2015 m. (vėliau ištrinta))

Štai kaip seksualinius užgauliojimus D. Trumpas taiko politinėje kovoje.

Kategoriški pasisakymai migrantų tema tęsėsi ir po šaudynių San Bernardino mieste. Tada dviejų radikaliai nusiteikusių asmenų veiksmus D. Trumpas įvardijo kaip pakankamą priežastį užverti JAV duris visai jų atstovaujamai religinei bendruomenei.

„Donaldas J. Trumpas ragina griežtai uždrausti musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas, kol šalies pareigūnai išsiaiškins, kas per velniava čia dedasi.“ (2015 m.)

D. Trumpas pademonstravo ryžtą išrauti musulmonų imigrantų keliamą problemą su šaknimis. Jis įvardijo net priemones, kurių tikrai imsis.

„Sugrąžinčiau skandinimo imitavimo metodą ir begalę dar drastiškesnių tardymo priemonių.“ (Prezidento rinkimų debatai, „ABC News“, 2016 m.)


Būtų įdomu sužinoti, ką D. Trumpas turėjo omeny užsimindamas apie „begalę dar drastiškesnių priemonių“, be to, būtų pravartu pavartyti Ženevos konvenciją.

D. Trumpas nepaliaudamas tvirtina, kad Europa pasigailės dėl savo politikos pabėgėlių atžvilgiu. Jo manymu vadinamoji „Islamo valstybė“ gali pasinaudoti gerai žinoma Trojos arklio strategija.

„Jokiu būdu nepriimčiau 200 tūkst. sirų, kurie galbūt priklauso ISIS.“ (Laida „Face the Nation“, CBS, 2015 m.)

Ko gero, sunkiausia pakomentuoti 1987-aisiais metais per interviu leidiniui „Time“ ištarta frazė:

„Neturiu nė menkiausio noro kada nors kandidatuoti į prezidentus.“

Nuo to laiko pasaulyje daug kas pasikeitė. Visgi pastarasis pareiškimas suteikia tam tikrų įžvalgų apie, tai kokia neprognozuojama asmenybė yra būsimasis Jungtinių Valstijų prezidentas, o visiems kitiems – kokia nuožmi ir rizikinga gali būti jo vykdoma politika.