Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, laikas praeityje buvo pradėtas sukioti tam, kad būtų maksimizuotas saulės šviesos kiekis, tenkantis žmogui per metus. Taip pat laiko sukimas buvo derinamas su žmogaus aktyvumu, o jis aktyviausias nuo 7-os val. ryto iki 11-os val. vakaro. „Kuo labiau tas tikrasis laikas sutampa su saulės, reiškia, kuo daugiau šviesos gauname nuo 7 val. ryto iki 11 val. vakaro, tuo tas laikas yra tinkamesnis žmogui“, – sakė ekonomistas.
Tačiau medikai čia įžvelgia daugiau žalos, negu naudos. Neurologės Dalios Matačiūnienės teigimu, žala nėra didelė bei ilgalaikė. Tačiau pastebėta, kad su vasaros laiko įvedimu padidėja ne tik su sveikata susijusių problemų. „Ypač pirmąją savaitę šiek tiek padidėja auto įvykių, miokardo infarktų, pablogėja sveikata ir, žinoma, paryškėja miego sutrikimai tiems žmonėms, kurie jų turi“, – teigė neurologė.
Įvertinus žalą bei atsižvelgus į visuomenės norą sustabdyti laiko sukiojimą, didele problema tapo siekis išsirinkti tinkamiausią laiką. „Ekonimiškai valstybė laimi, sukiodama laiką“, – pastebėjo Ž. Mauricas. Tačiau, atsižvelgiant į XXI a. žmogaus poreikius, vasaros laikas būtų tinkamesnis. „Pasaulis šiuo metu juda labiau link vasaros laiko. Tikslas – turėti kuo ilgesnius šviesius vakarus, nes žmogaus darbo esmė pasikeitė. Kai didžioji dalis dirbo žemės ūkyje ar apskritai lauke, statybų sektoriuje ar pramonės, buvo labai svarbu turėti šviesą darbo metu“, – pasikeitusius žmonių įpročius komentavo ekonomistas.
Medikų nuomonė šiuo klausimu yra kitokia – jų nuomone, žmogui tinkamesnis žiemos laikas. „Mes, iš miego ritmo pusės, pasisakom už standartinį laiką. Standartinis laikas yra būtent tas, kuriuo mes gyvenome iki laiko sukiojimo, tai yra, žiemos laikas“, – pabrėžė D. Matačiūnienė.
Ž. Mauricas pastebi, kad laiko pasirinkimas priklausys ne tik nuo žmonių sveikatos ar poreikių. Priimant sprendimą didelį vaidmenį atlieka ir kitų valstybių įtaka. ES sieks turėti vienodą laiką, o valstybės nori turėti tokį laiką, kokį turi jų ekonominė partnerė. „Manau, kad spaudimas bus didelis, kad mes taip pat pasirinktume žiemos laiką. Turėsime visoje ES vieną bendrą laiko zoną – žiemos“, – teigė ekonomistas.
Pasirinkus žiemos laiką, lietuviai turės keisti ir savo įpročius. Žmonės turės anksčiau keltis ir anksčiau pabaigti darbą, o ypač tai aktualu vasaros metu. „Kitu atveju, mes įstumsime save į amžiną vakarinę tamsą. Jeigu mes dirbsime taip pat, kaip iki šiol, mes pramiegosime beveik pusę saulės šviesos rytais, ypatingai savaitgaliais“, – pastebėjo ekonomistas.
Be to, ekonomisto nuomone, „jeigu mes pasirinktume žiemos laiką, mes išaugintume, tikėtina, savo elektros sąnaudas, nes praktiškai visiems žmonėms viena valanda vakare sutrumpėtų saulės šviesos trukmė“.
Tačiau kol nepriimtas sprendimas, o laikas dar bus sukiojamas, neurologė turi patarimų, kaip elgtis prieš laiko sukiojimą. „Tą savaitgalį, kai sukamas laikas, reikia pagalvoti apie tai, kad pirmadienį reikės keltis kažkuriuo kitu metu. Ir jau šeštadienį, sekmadienį po truputį ruošti save ir po pusvalandį laiką pastumti. Paprasčiausias pasiruošimas, kaip ir keliaujant į kitos laiko zonos šalis“, – patarė Dalia Matačiūnienė.
Daugiau šia tema žiūrėkite „EPulsas“ laidoje:
