Griežtėja dirbtinio intelekto pritaikymas
Vos tapusi ES Komisijos pirmininke 2019 m. Ursula von der Leyen teigė, kad vienas iš jos pagrindinių kadencijos darbų bus sukurti naują įstatyminę bazę dirbtinio intelekto valdymui, kadangi ši sritis apima vis daugiau gyvenimo sričių ir tampa aktualesnė vis didesniam gyventojų skaičiui. Luisas Viegasas Cardoso, Europos Komisijos pirmininkės Ursulos Von der Leyen patarėjas technologijų klausimais, Europos požiūrį į dirbtinio intelekto reguliavimą apibūdino kaip „trečiąjį kelią“ lyginant su laisvąja JAV rinka ir autoritarinės Kinijos sistema.
Europos Parlamento narys ir specialusis dirbtinio intelekto skaitmeniniame amžiuje komiteto pirmininkas Dragos Tudorache teigė, kad visų pirma pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas gyventojų apsaugai ir lygiateisiškumo užtikrinimui. Be to, Europos Parlamentas visada akcentuoja, kad dirbtinis intelektas turi būti valdomas žmonių, taip pat ir dėl etinių priežasčių.
„Europa turi sukurti patikimą dirbtinį intelektą, pašalinantį šališkumą ir diskriminaciją, tarnaujantį bendram labui, kartu užtikrinant verslo ir pramonės klestėjimą ir ekonominės gerovės sukūrimą“, - teigė komiteto pirmininkas Dragos Tudorache.
Nors nauja numatyta tvarka konkrečiai nenurodo, kokia veikla bus draudžiama, yra apibrėžiamos tam tikros gairės, kuriomis reikėtų vadovautis naudojant ar kuriant dirbtinį intelektą, be to, jis bus skirstomas į tam tikrus pavojingumo lygius. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto programos, kurios yra laikomos „labai pavojingomis“, prieš diegimą turėtų būti atskirai tikrinamos. Planuojama neleisti manipuliuoti žmonėmis „jiems pakenkiant“, taip pat vykdyti žmonių socialinę stebėseną, kuri vertintų ar diskriminuotų žmones pagal jų lytį, rasę, amžių ir pan.
Europos Sąjunga yra taip pat pasirengusi uždrausti dirbtinio intelekto sistemas, kurios galėtų būti naudojamos masiniam gyventojų stebėjimui ar socialinio elgesio reitingavimui, kokį, pavyzdžiui, jau kurį laiką naudoja Kinija. Taip pat viešosiose vietose naudojamoms nuotolinio biometrinio identifikavimo sistemoms, tokioms kaip veido atpažinimas, bus reikalingas specialus valdžios institucijų leidimas. Dirbtinį intelektą kuriančioms įmonėms gali būti skiriamos net iki 6 proc. metinių pajamų siekiančios baudos, jei jos nesilaikys naujų taisyklių, reglamentuojančių programinės įrangos taikymą. Jei būtų nustatyta, kad naudojama sistema nesiekia pavojingiausio lygio, tokiu atveju įmonėms bus leidžiama pačioms atlikti rizikos vertinimus.
Tiesa, tokiu atveju iškyla dilema, kas bus atsakingas už tokių sprendimų priėmimą. Šiam tikslui yra planuojama sukurti speciali Europos dirbtinio intelekto valdyba, kuri bus atsakinga už atitinkamų sprendimų priėmimą. Vis dėlto, išlieka klausimas, ar tokiam mechanizmui bus sukurta atsvarų sistema, kadangi tokių atsakingų sprendimų priėmimas vienose rankose gali lemt pernelyg didelį įtakos išaugimą vienos institucijos rėmuose.
Šios sistemos sukūrimas turės didelį ekonominį poveikį ne tik daugeliui asmenų, bet ir tarptautinių įmonių ar organizacijų. Šio sprendimo aktualumas yra susijęs su tuo, kad jo poveikis gali pasireikšti ir už Europos Sąjungos sienų bei paveikti užsienio technologijų įmones, kurios veikia ES teritorijoje. Puikus to pavyzdys, kaip trečiųjų šalių įmonės turi prisitaikyti prie ES nustatytų standartų, yra prieš kelis metus priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuris privertė prisitaikyti likusį pasaulį prie naujai sukurtų asmens duomenų apsaugos taisyklių. Kadangi ES reguliuoja įvairių vartojimo produktų judėjimą visos sąjungos viduje, yra siunčiama aiški žinutė, kad nors dirbtinis intelektas nėra paprastas produktas, jis kaip ir kiti produktai turi atitikti kokybės ir standartizacijos reikalavimus. Šiuo požiūriu būtinybė priimti teisinę dirbtinio intelekto sistemą atrodo labai svarbi.
Globali kova dėl dirbtinio intelekto valdymo
Tuo tarpu JAV ir Kinija taip pat jau anksčiau priėmė atitinkamus įstatymus, tiesa, kaip ir galima numatyti, tvarka šiose valdant dirbtinį intelektą šalyse yra gana skirtinga. Kadangi Europa renkasi taip vadinamą savo „trečiąjį kelią“, kuris yra paremtas reguliacija ir gyventojų apsauga, Kinijoje jau kuris laikas dirbtinis intelektas yra plačiai naudojamas valstybės įrankis, kuris padeda kontroliuoti šalies gyventojus.
Kinijoje kasdienį piliečių judėjimą daugelyje miestų stebi veido atpažinimo technologijos, taip pat šioje šalyje yra diegiama „socialinių kreditų balų“ sistema, kuri seka ir vertina gyventojus pagal jų vykdomas veiklas. Pavyzdžiui, balai yra skiriami už per ilgą praleistą laiką prie kompiuterinių žaidimų ar už gatvės perėjimą degant raudonam šviesoforo signalui, o šį reitingą galima pasigerinti, pavyzdžiui, aukojant labdarai. Jei gyventojo reitingas taptų per žemas, jam net gali būti neleidžiama keliauti traukiniu arba naudotis kitomis viešosiomis paslaugomis.
Tuo tarpu JAV, kur yra įsikūrę daugybę technologijų įmonių, dar Donaldo Trumpo administracijos valdymo laikotarpiu, paskatino laisvos rinkos požiūrį į reguliavimą, o dabartinis prezidentas Joe Bidenas kol kas neplanuoja keisti šios politikos. Tačiau JAV ir Europos politinius lyderius vis labiau jaudina tai, kad Kinija vis plačiau ir agresyviau naudoja dirbtinį intelektą ne tik savo šalyje, bet likusiame pasaulyje, kas sukelia nemažai iššūkių.
Visų pirma likusios valstybės jau kuris laikas yra priverstos papildomai investuoti į savo šalių ir gyventojų saugumą, ką Europos Sąjunga ir bando padaryti sukurdama naują reguliacinį mechanizmą. Antra, besąlygiškai kontroliuodama dirbtinio intelekto vystymą ir taikymą Kinija įgyja tam tikrą konkurencinį pranašumą prieš kitas valstybes, dėl ko ateityje Kinijos technologijų milžinės gali sukelti dar daugiau problemų Europos Sąjungai, JAV ar kitoms pasaulio valstybėms. Kinija išleidžia dideles pinigų sumas dirbtinio intelekto plėtrai ir turi dar vieną pranašumą prieš konkurentus: didelius duomenų kiekius, reikalingus kompiuterinių algoritmų mokymui, ir nedaug apribojimų, kaip vyriausybė gali juos naudoti.
Tiesa, nors gali atrodyti, kad Vakarų šalys yra suformavusios neformalų aljansą siekiant sukurti atsvarą Kinijos siūlomai politikai, Europos Sąjungos siūloma reguliacija ne visiškai tenkina ir JAV įsikūrusias įmones. JAV yra baiminamasi, kad Europa vėl gali nustatyti reguliavimo standartus, kurių JAV kompanijos turės laikytis visame pasaulyje - panašiai, kaip tai padarė taikydama privatumo taisykles dėl vartotojų duomenų.
