Referendumas kviečia lietuvius susimąstyti apie sparčiai mažėjantį gyventojų, turinčių šalies pilietybę, skaičių. Dalis išvyksta kurti ir gyventi į užsienį, ir žmogus, nors nenutraukia ryšių su gimtuoju kraštu, norėdamas įsitvirtini svetur turi rinktis, kokia pilietybė jam svarbesnė.

„Šis referendumas bus tarsi mūsų brandos išbandymas. Pažiūrėsime, kiek mes per tuos 30 metų pasistūmėjome į priekį; klausimas labai aktualus – ar Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pilietybę įgijo gimę, galėtų ją išsaugoti, jei įgytų kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę? Šis klausimas labai svarbus ne tik gyvenantiems užsienyje – Lietuvos diasporai, bet ir valstybei, mūsų ateičiai. Žiūrėdami į demografinius rodiklius matome, kad tikrai sparčiai tirpsta gyventojų Lietuvoje, ir diaspora, gyvenanti užsienio šalyse, yra aktyvi. Dabar kalbame apie tuos žmones, kurie išvyko po 1990 metų kovo 11 dienos. Tai aktyvūs žmonės, kuriantys verslus, pritraukiantys investicijų į Lietuvą. Sakyčiau, čia palikta spraga. Ta dalis žmonių, kurie išvyko po Nepriklausomybės atkūrimo, neturi galimybės išlaikyti pilietybę, jei įgytų kitos šalies, kai jau egzistuoja apie 11 išimčių, kada galima išlaikyti ar atkurti Lietuvos pilietybę. Ta svarba yra mūsų valstybės ateičiai“, – sako LR Vyriausybės kanceliarijos komunikacijos vadovas Marius Gurskas.
Marius Gurskas

Pašnekovas paaiškina, kad referendumo balsavimo biuletenyje žmonės išvys klausimą, ar pritaria tokiam įstatymo pakeitimui. Šis įstatymas yra išaiškintas Konstitucijos 12 straipsnio dalyje, kuri nurodo, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.

„Naujoji formuluotė skambėtų beveik taip pat – kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir Konstitucijos įstatymo numatytais atvejais. Pokytis yra būtent tas vienas sakinys ir, jei būtų pritarta, tai reikštų, kad suteiktume galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra įgiję pilietybę gimę, išlaikyti ją, jei įgytų Lietuvai draugiškos šalies pilietybę“, – apie įstatymo pokytį paaiškina M. Gurskas.

Pašnekovo žiniomis, Lietuva kasmet praranda apie 1 tūkstantį piliečių.

„Istorijos labai skirtingos, tačiau viena, garsiai nuskambėjusi, parodo šio klausimo esmę ir svarbą. Tai Lietuvos tinklininkės Indrės Sorokaitės istorija. Ji, būdama 14-os, išvažiavo pas mamą į Italiją ir pradėjo profesionalios tinklininkės karjerą. Ją pakvietė į Italijos rinktinę, nes puikiai žaidė, sportininkė yra talentinga, ir iškilo dilema – išpildyti profesionalo svajonę, patekti į žaidynes su Italijos rinktine ir atsisakyti Lietuvos pilietybės ar išlaikyti pilietybę ir atsisakyti sportininkui aukščiausio tikslo. Galų gale buvo tas skaudus sprendimas – atimta Lietuvos pilietybė, bet ji galėjo dalyvauti su Italijos rinktine. Šiuo metu Lietuvoje, Kaune, I. Sorokaitė yra įkūrusi tinklinio akademiją. Tai parodo, kad nors valstybė pagal galiojančius įstatymus pasielgė nekaip, sportininkė vis tiek išlaiko ryšį su Lietuva ir rūpinasi, kad jos šalyje augtų tinklinio talentai“, – pateikia pavyzdį M. Gurskas.

Ne viena Europos Sąjungos šalis yra suteikusi savo piliečiams galimybę turėti ne tik savo šalies pilietybę. Pašnekovas sako, kad šioje srityje Lietuva – viena iš paskutinių.

„Iš 27 šalių 22 šalys leidžia išlaikyti pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę. Kažko naujo čia nebūtų, – paaiškina pašnekovas ir priduria, kad ne vienos pilietybės įgijimo klausimą vis dar lydi stereotipai. – Dabar vyrauja klausimas – ar mokės mokesčius ir sveikatos draudimą. Galima aiškiai atsakyti, kad tiek sveikatos draudimo įmokos, tiek mokesčiai nesusiję su pilietybe, – mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos pajamos. Ir kitas dažniausiai pasitaikantis klausimas – karinė prievolė. Ar turės atlikti karinę prievolę, ar ne. Atsakymas taip pat labai aiškus – visiems Lietuvos Respublikos piliečiams galioja tos pačios pareigos, prievolės pareiga nesikeičia.“

Pasitaiko klausimų, ar įgijus kitos šalies pilietybę ir išsaugojus gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybė suteikia teisę gauti ir kelių šalių pensiją. Tačiau realiai išmokų klausimai yra siejamas su darbo santykiais.

„Ir dabar gali gyventi Lietuvoje, bet jei dirbi užsienyje, tarkime, Vokietijoje, turi sutartį su Vokietijos įmone, gauni pajamų, natūralu, kad ten moki mokesčius. Aišku, yra susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo tarp valstybių. Taigi ir pensijų, ir mokesčių klausimas niekaip nesusijęs su pilietybe, tai susiję su uždirbamomis pajamomis“, – įvardija pašnekovas.

Visa aktualiausia informacija, susijusi su šiuo referendumu, yra specialiai sukurtame puslapyje referendumas2024.lt, ten ne tik pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, bet yra ir gyvenimiškų istorijų, kurios puikiai atskleidžia pilietybės išsaugojimo svarbą.

„Ten rasite ir paruoštą medžiagą, kuria kiekvienas gali dalintis, nesvarbu, ar palaiko, ar yra prieš. Manau, tas polapis padarytas tam, kad kiekvienas galėtume priimti informacija paremtą sprendimą, kai ateis laikas, – tai kitų metų gegužės 12 diena, – kviečia išsakyti savo nuomonę balsuojant ir patiems lemti, ar bus įvykdyta pokyčių. – 2019 metais jau vyko referendumas ir beveik milijonas pasisakė „už“, tai parodo klausimo svarbą, bet, kaip žinome, Konstitucijoje referendumo kartelė yra labai aukšta, taigi kiekvienas balsas bus lemiamas.“