aA
Neįtikėtina, bet faktas, kad dalis darbdavių, priimdami merginą ar moterį į darbą vis dar leidžia sau paklausti, kokie jos šeimyniniai planai. Taip aiškinamasi, ar nauja darbuotoja neketina greitai išeiti motinystės atostogų, ar neaugina mažo vaiko, dėl kurio priežiūros teks nuolat išskubėti iš darbo. Tam, kad svarstyklės būtų nusvertos moterų ir šeimų labui, Europos Parlamentas sukūrė beprecedentes priemones, leidžiančias patogiau derinti darbą ir šeimą.
Šeima
Šeima
© Shutterstock

Šias taisykles europarlamentarai vadina investicija į lyčių lygybę ir teisingesnį atsakomybių padalijimą. Labiausiai akcentuojama jos dalis – naujos taisyklės dėl tėvystės ir neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų. Jomis Europos Sąjungos (ES) šalys narės įpareigojamas užtikrinti, kad vyrams priklausytų ne mažiau nei 10 darbo dienų apmokamų tėvystės atostogų, kurių jis turėtų išeiti apytiksliai tuo metu, kai gimsta kūdikis. Šio tėvystės atostogos turi būti apmokamos ne prasčiau nei laikinojo nedarbingumo atostogos.

Antroji priemonė šeimoms – neperleidžiamos ir apmokamos bent dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogos. Nors šios atostogos nėra privalomos, kiekvienas iš tėvų turi turėti teisę jas pasiimti ir gauti atlyginimą. Tos šalys narės, kurios gimusių savo piliečių tėvams suteikia 6 ar daugiau mėnesių trunkančias vaiko priežiūros atostogas, turės garantuoti ir bent 6 mėnesius gaunamą pašalpą, ne mažesnę nei 65 procentai bazinio atlyginimo.

Dar viena itin reikšminga priemonė, sulaukusi ir itin didelio darbdavių dėmesio – teisė tėvams ir globėjams prašyti lanksčių darbo sąlygų, leidžiančių darbą derinti su pareigomis šeimoje. To pavyzdžiai – darbas nuotoliniu būdu arba lankstus darbo grafikas. Reaguodamas į tokią darbuotojo užklausą darbdavys, pasak EP, privalės ne tik atsižvelgti į savo išteklius ir veiklos pajėgumus, bet ir į darbuotojų specialiuosius poreikius.

Jauna mama: mažamečių tėvų diskriminacija darbo rinkoje – skaudi tema

Šių metų balandžio mėnesį pirmagimį pagimdžiusi Indrė Arbačiauskienė europarlamentarų sprendimą padėti vaikų turintiems ES piliečiams derinti darbą ir asmeninį gyvenimą vertina itin pozityviai. Anot jos, nors Lietuva ir gali didžiuotis bene ilgiausiomis motinystės atostogomis ES, šaliai iš kitų šalių narių reiktų pasimokyti ne tik išmokų sistemų kūrimo, bet ir visuomenės ir ypač darbdavių požiūrio į vaikų turinčias šeimas keitimo.

„Lietuvoje mažamečius vaikus auginančių tėvų diskriminacija darbo rinkoje vis dar labai skaudi tema. EP sprendimai dėl dirbančių tėvų ir globėjų turės teisę prašyti lanksčių darbo sąlygų, daugeliui šeimų taps didele paspirtimi išlikti darbo rinkoje ir tuo pačiu išvengti socialinės atskirties, sumažinti skurdo riziką. Bet šalia to, būtina gerinti viešąją nuomonę ir darbdavių nuostatas vaikus auginančių tėvų atžvilgiu. Lietuvoje darbdaviai vis dar leidžia sau tikslingai samdyti tik neturinčius vaikų asmenis, sutartimis įpareigoti darbuotojus jų neturėti ar dėl to mokėti mažesnį atlyginimą už neva prastesnį darbo našumą”, - situaciją Lietuvoje apibūdina jauna profesionalė.

Moteris taip pat akcentuoja, kad nepaisant to, jog vis dažniau Lietuvoje besikuriančios užsienio kompanijos atneša vaikus turintiems asmenims palankios darbo kultūros pavyzdžius, daug lietuvių darbdavių dar reikia motyvuoti atsižvelgti į darbuotojų šeimyninę padėtį. Siekiant EP numatyto standarto, pasak Indrės, kol kas bent Lietuvoje „galbūt verta pagalvoti apie lengvatų ar kokios kitos formos lengvatas darbdaviams, kuriantiems lanksčias darbo sąlygas mažus vaikus auginantiems darbuotojams“.

Jauna mama taip pat kreipiasi ir į manančius, kad toks EP žingsnis yra jau per didelis ekonominės ir politinės Sąjungos kišimasis į žmogaus privatų gyvenimą.

„Gimus sūnui įsitikinome, kad galimybė ir tėčiui išeiti mėnesio tėvystės atostogų yra didelė pagalba mamai su naujagimiu, o kartu tai neįkainojamas laikas šeimai, kurio metu jie ne tik apsipranta su pokyčiais, bet kartu ir sutvirtina savo santykius. Bendraudama su užsienyje gyvenančiais draugais ne vieną jų nustebinau papasakodama apie lietuvišką tvarką“, - europarlamentarų sprendimo suvienodinti bent minimalias sąlygas derinti darbą ir šeimą svarbą nurodo moteris.

Pokyčiai Lietuvoje bus lėti?

Lygių galimybių tarnybos teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis, pabrėžia, jog europarlamentarų sprendimas tikrai gali pretenduoti į „investicijos į lyčių lygybę“ įvertinimą, nes gali užtikrinti „daugiau galimybių savirealizacijai viešajame gyvenime“.

Institucijos atstovas taip pat pritaria Indrei, jog Lietuvoje esanti situacija tiesiog reikalaute reikalauja reguliavimo siekiant užtikrinti minimalius gerovės standartus vaikų turintiems ES piliečiams.

„Kaip rodo Eurobarometro duomenys, Lietuvos darbdaviai nėra linkę taikyti darbuotojui lanksčias, leidžiančias darbą ir asmeninį gyvenimą suderinti, darbo sąlygas, nors tokia galimybė ir numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Net 47 procentai respondentų patvirtino, jog lanksčios darbo sąlygos jų darbovietėje nėra taikomos. Tokia situacija nesuteikia pagrindo būti labai optimistiškiems kalbant apie darbdavių poziciją ir aptariamos direktyvos atžvilgiu“, - statistiką analizuoja V.Muliuolis.

Paklaustas apie praktinį aprašytų taisyklių įgyvendinimą, teisininkas nurodo, kad pokytis šioje jautrioje srityje bus lėtas ir laipsniškas.

„Svarbius darbo santykių pokyčius numatantys teisės aktų pakeitimai visuomenėje dažnai nėra priimami lengvai. Puikiai atsimename užtrukusį naujojo Darbo kodekso priėmimo procesą arba vis dar besitęsiančią socialinių įmonių reformą. [...] Bet didėjanti kvalifikuotų darbuotojų paklausa turėtų tik paskatinti darbdavių konkurenciją darbo sąlygų nustatymo srityje.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
1.8000

Top naujienos

Siunčia viltingą žinią: pirmasis miestas Europoje įgijo bandos imunitetą? (70)

Kovo mėnesį pasaulį apskriejo vaizdai iš šiaurės Italijos: kariniai sunkvežimiai, prikrauti...

Kova dėl elektros vartotojų: du nauji tiekėjai ir siūlomų kainų palyginimas (71)

Lapkritį nepriklausomų elektros tiekėjų būrys pasipildė dviem naujais vardais, o Valstybinė...

Orai: pamažu mėgins įsitvirtinti žiema (7)

Šiandien Lietuvos orus lems nelabai aktyvaus ciklono vakarinė dalis.

Gydytojas Morozovas pasakė, kaip seksas veikia organizmą (181)

Jo trūkumas pasireiškia mažesniu atsparumu infekcijai, dažnesnėmis onkologinėmis ligomis, prasta...

Įsitikinimas, kad moteris turi patenkinti vyrą, slepia kur kas baisesnę tiesą: tik reta išdrįsta apie tai prabilti (402)

Europoje dar 2014 m. vykdytos apklausos parodė, kad Europos Sąjungoje (ES) viena iš dešimties...

Šio verslo gamyklos Lietuvoje išbando išskirtines inovacijas: štai kaip viskas atrodo iš vidaus (5)

Skirtingose pramonės šakose įdiegiama vis daugiau aplinką tausojančių sprendimų, ne išimtis ir...

Vilniaus ir Kauno eglės – tikros gražuolės: kuri jums patiko labiau? balsavimas (517)

Šiemet kalėdinių eglių įžiebimo šventes sekame nebe miestų aikštėse, o namuose. Vilniaus ir...

Pagaliau: sostinėje įžiebta įspūdinga Kalėdų eglė, kuria žavėsis visa Europa susirinko minia žmonių; papildyta nuotraukų galerija (707)

Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį vakare įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė....

Lietuvos valdovė, kuri tapo „blogiete“: net Žygimantas Augustas manė, kad ji kalta dėl Barboros mirties (53)

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas pavergė lietuvių širdis. Tragiškai...

18 taškų pranašumą iššvaistę ispanai pralaimėjo Izraeliui estai neprilygo rusams (14)

FIBA atrankos į Europos krepšinio čempionatą staigmenos nesibaigia. Šeštadienio vakarą...

|Maža didelių žinių kaina