Šis projektas – vienas iš pavyzdžių, ką gero mūsų regionų labui padarė ES, kadangi aplinkkelis kainavo beveik 189-is milijonus eurų ir beveik visa suma – Europos Sąjungos investicijos.
Kaip teigia Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža, aplinkkelio apkrovimas tiktai didėja ir per parą juo važiuoja apie 46-47 tūkst automobilių. Atitinkamai šis srautas anksčiau važiuodavo per Vilniaus miestą.
Prieš dešimtmetį prasidėję vakarinio aplinkkelio tiesimo darbai vyko trimis etapais. Jis jungia Oslo gatvę Vilniaus pietuose su Ukmergės plentu miesto šiaurėje. Tai ir tarptautinis transporto koridorius, jungiantis Vilnių su Kijevu, Minsku ir Klaipėda, iš kitos pusės – Vilnių su Ryga.
Beveik 9-nių kilometrų ilgio aplinkkelyje pastatyta apie 600-ai kelio ženklų. Čia galima važiuoti 90 kilometrų per valandą greičiu. Šiuo koridoriumi tranzitinis transportas aplenkia miesto centrą, taip pat paskirsto transporto srautus į vakarinius miesto rajonus.
Vilniui ir jo apylinkėms svarbus projektas finansuotas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. Kiek jų šaliai skirti, balsuojama Europos Parlamente, o jau šalys po to pačios apsisprendžia, kokiems projektams Europos Sąjungos investicijos bus paskirstytos.
„Su ES naryste, Lietuva įgavo visiškai kitokias galimybes viešųjų investicijų srityje. Kodėl? Todėl, kad šiai dienai jei imti, kiek Lietuva investuoja štai į infrastruktūrą, į kultūrinių pastatų, mokyklų renovaciją, virš 80 procentų, reikia pasakyti, ateina iš ES biudžeto, kitaip tariant keturiais penktadaliais Lietuva viešųjų investicijų srityje nuo ES paramos. Mes, tarp kitko, kartu su Portugalija, esame čempionai šioje srityje. Čia yra ir gerai, ir blogai - mažėjant ES paramai, mes turėsime mažiau investicinių lėšų ir mums reiks ieškoti alternatyvų“, - teigia europarlamentaras Petras Auštrevičius.