Popietėje prasidedančiai aukščiausio lygio vadovų susitikimo plenarinei sesijai pirmininkaus prezidentas Gitanas Nausėda. Susitikimo metu šalių lyderiai ketina priimti bendrą deklaraciją.
Trijų jūrų iniciatyva siekiama skatinti spartesnį Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono vystymąsi ir bendradarbiavimą, didinant dalyvaujančių šalių junglumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje. Taip pat norima stiprinti ES sanglaudą bei transatlantinius ES ir JAV ryšius.
Šiuo metu iniciatyvai pirmininkauja Lietuva. Tarp prioritetinių Vilniaus tikslų – siekis skatinti didesnį strateginių partnerių įsitraukimą, investicijas, ypač transatlantinį JAV ir Trijų jūrų iniciatyvos regiono ryšį, taip pat plėtoti platesnę bendraminčių šalių koaliciją. Šalys taip pat skatinamos skirti daugiau dėmesio infrastruktūros atsparumo didinimui ir kritinei apsaugai, taip pat karinio mobilumo svarbai, kibernetiniam saugumui. Be to, Lietuva siekia suburti regiono valstybes ir bendramintes šalis paramai Ukrainos atsigavimui ir atstatymui stiprinti ir plėsti – ypač transporto srityje.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Iniciatyvoje dalyvauja asocijuotosios šalys Ukraina ir Moldova.
Planuojama, kad Lietuvoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu prie iniciatyvos prisijungs nauja strateginė partnerė – Japonija.
Tuo pačiu metu vyksiančiame verslo forume bus diskutuojama apie regiono vystymąsi, paramą Ukrainai ir jos rekonstrukciją, skaitmeninės infrastruktūros kūrimą, kibernetinio saugumo stiprinimą regione.
Trijų jūrų iniciatyva – tai šalių bendradarbiavimo platforma. Pirmasis narių lyderių susitikimas įvyko 2016 m. Kroatijoje. Pastarąjį kartą – 2023 m. rudenį – viršūnių susitikimas vyko Rumunijoje.
Vykstant susitikimui – sostinėje pasitelkta papildoma karių apsauga
Artėjant viršūnių susitikimui, nuo pirmadienio sostinėje ir jos apylinkėse Lietuvos kariuomenė pradėjo vykdyti saugumo užtikrinimo užduotis. Tam pasitelkta maždaug 400 karių iš skirtingų Lietuvos kariuomenės vienetų.
Balandžio 8-12 d. Oro gynybos bataliono kariai judės viešojo susisiekimo keliais, užduotis vykdys atokiau nuo pagrindinių žmonių susitelkimo vietų. Renginio metu bus dislokuotos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS.
Dėl vykstančio vadovų susitikimo taip pat numatomi eismo pokyčiai centrinėje miesto dalyje – nuo antradienio vakaro iki penktadienio 13 val. bus draudžiamas automobilių stovėjimas Upės gatvėje.
Ketvirtadienį nuo 12 val. iki 14.30 val. taip pat bus draudžiamas transporto priemonių ir viešojo transporto eismas T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės gatvėse. Nuo vidurdienio iki 22 val. bus draudžiamas transporto priemonių, išskyrus viešąjį transportą, eismas Arsenalo ir T. Kosciuškos gatvėse, Trispalvės alėjoje.
