„Girdžiu kalbas iš kai kurių kolegų politikų, kad toks įstatymas gali supriešinti visuomenę. Tačiau ar teisingumas gali supriešinti? Žinoma, kad ne“, – Seimo posėdžio metu teigė vienas iš siūlymo iniciatorių konservatorių frakcijos narys Audronius Ažubalis.
„Priėmus šį įstatymą Lietuvos valstybė konstatuotų, kad Lietuvos komunistų partija yra atsakinga už kolaboravimą su okupacine valdžia, taikytas represines priemones prieš Lietuvos gyventojus ir pačią valstybę“, – akcentavo jis.
Politikas taip pat pabrėžė, kad šiuo įstatymo projektu yra sprendžiamas tik LKP kaip juridinio asmens ir jos vadovų vertinimo klausimas.
„Tai nėra niekaip susiję su eiliniais LKP nariais“, – patikino jis.
Projekto teikėjas A. Ažubalis posėdžio metu susilaukė klausimo ir apie tai, ar smerkia LKP veikloje dalyvavusius asmenis.
„Lyderius ir tuos, kurie rodė iniciatyvą, be jokios abejonės, taip (smerkiu – ELTA). O eilinių narių – aš neturiu teisės. Čia yra jų sąžinės reikalas. Jie patys turi įvertinti savo gyvenimą“, – pabrėžė konservatorius.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė akcentavo, kad šiuo metu projektas yra nebeaktualus, nes dauguma LKP vadovų jau nebedalyvauja aktyvioje politikoje.
„Jeigu būtų 1991-1992 metai ir mes tokius projektus svarstytume, tai būtų logiška ir nuoseklu. Nes taip, tuo metu buvo daug žmonių, kurie galėjo dalyvauti rinkimuose, jie dar buvo tokio amžiaus, kai gali dalyvauti“, – sakė A. Širinskienė.
„Realiai tokių pasekmių, kurios būtų apčiuopiamos, įstatymas nesukels“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas stebėjosi, kodėl būtent LKP siūloma įvardinti nusikalstama organizacija, jeigu ji buvo įkurta prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą
„Aš kalbu apie juridinį broką. Ištaisykite tai – aš balsuosiu už tą įstatymą. Dabar jūs apkalbate Lietuvos komunistų partiją, kuri atsirado likus dviem su puse mėnesio iki nepriklausomybės paskelbimo“, – sakė E. Gentvilas.
Savo ruožtu A. Ažubalis akcentavo, kad svarbiausia pritarti inciatyvai, o dėl projekto detalių, pasak jo, galima diskutuoti vėliau.
„Svarbiausia pritarti šiam projektui, o po to jau pastabos jūsų – apie periodiškumą, apie periodizaciją – apie tai galime diskutuoti komitetuose. Bet aš remiuosi istorikų darbais“, – sakė jis.
Politikas atkreipė dėmesį, kad LKP buvo įkurta 1989 metų gruodžio 29 dieną.
Projektu buvo siūloma, kad vadovaujančias pozicijas LKP užėmusiems jos nariams būtų apribotos galimybės dalyvauti Lietuvos politinėje ir diplomatinėje veikloje.
Taip pat tokiems asmenims norint dalyvauti rinkimuose, jų priklausymas ir dalyvavimas LKP veikloje turėtų būti nurodytas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetiniame puslapyje bei jo rinkiminiame plakate.
Taip pat tokiems asmenims norint dalyvauti rinkimuose, jų priklausymas ir dalyvavimas LKP veikloje turėtų būti nurodytas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetiniame puslapyje bei jo rinkiminiame plakate.
Dalis politikų ir istorikų šią iniciatyvą anksčiau pasisakė vertinantys kritiškai. Pasak jų, šis įstatymo projektas yra pavėluotas, nes dauguma LKP priklausiusių asmenų jau yra mirę.
Taip pat keliamas klausimas, kaip priėmus tokį įstatymo projektą reikėtų vertinti Lietuvos sąjūdžio narius bei Nepriklausomybės akto signatarus, kurie taip pat buvo ir LKP nariai.
Seimo socialdemokratai kiek anksčiau sakė, kad nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Pasak Lietuvos komunistų partijai priklausiusios politikės, socialdemokratai šį įstatymo projektą vertina kaip rinkiminį valdančiųjų įrankį.
„Mūsų frakcija apsisprendė nepalaikyti projekto. Argumentai paprasti – matome tai kaip dar vieną desperatišką konservatorių bandymą konsoliduoti savo rinkėjus ir tai daryti tuo metu, kai iš tiesų vyksta rinkimai. Tai yra, mūsų supratimu, netinkamas laikas. Todėl tokiam siūlymui mes nepritariame“, – žurnalistams Seime antradienį teigė R. Budbergytė.
„Yra stiprios neigiamos išvados ir iš Teisės departamento, ir iš Europos teisės departamento ir apskritai tai yra toks projektas, kuris yra vertintinas kaip labai blogos teisėkūros pavyzdys“, – pridūrė ji.
R. Budbergytė sakė nesijaučia padariusi nusikaltimą dėl priklausymo šiai organizacijai.
„Tai, kad esu buvusi komunistė, esu pasakiusi garsiai. Tikrai nesijaučiu dėl to labai smagiai, (...) bet tikrai nesijaučiu nusikaltėle, nes neturėjau galimybės padaryti nei mažiausio nusižengimo dėl to, kad priklausiau šiai organizacijai“, – kalbėjo socialdemokratė.
Tuo metu valdančiųjų konservatorių atstovas parlamente, taip pat buvęs komunistų partijos narys, Kęstutis Masiulis su žiniasklaida šiuo klausimu bendravo sarkastiškai.
„Mea culpa, mea culpa – ir aš buvau toje partijoje. Skeptiškai žiūriu (į projektą – ELTA), gal net šiek tiek šaipyčiausi – praėjus 34 metams pradėti tai vertinti?“ – retoriškai klausė K. Masiulis.
„Antras dalykas, jei į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę pažiūrėtume, tai kiek ten (komunistų partijos narių – ELTA)? Du trečdaliai? Gal keturi penktadaliai, gerai paskaičiavus, komuniagų“, – kalbėjo politikas.
ELTA primena, kad Seimo konservatorių frakcijos nariai įstatymo projektą dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) pripažinimo nusikalstama organizacija, atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, trėmimus ir masines represijas, registravo praėjusių metų pavasarį.
Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina siūlymą LKP paskelbti nusikalstama organizacija: didelės prasmės nematau
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina siūlymą Lietuvos komunistų partiją (LKP) teisiškai įvertinti kaip nusikalstamą organizaciją.
„Aš didelės prasmės šiame įstatyme, kuris ne kartą teiktas, ne kartą Seime registruotas, aš nematau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė akcentuoja, kad po daugiau nei trijų nepriklausomybės dešimtmečių ši iniciatyva yra praradusi savo aktualumą.
„Nuskambėjusios Lietuvos Respublikos prezidento istorijos tai niekaip ir nepaveiktų, kadangi eina kalba apie tam tikras pozicijas užėmusius asmenis, kurie, mes puikiai suprantame, kad po trijų dešimtmečių jau ir nebedalyvauja aktyvioje politikoje. Tai aš, manau, kad tai daugiau toks deklaratyvus įstatymas“, – sakė Seimo pirmininkė, referuodama į praėjusiais metais netikėtai paaiškėjusią žinią, kad prezidentas Gitanas Nausėda jaunystėje taip pat buvo įstojęs į LKP.
V. Čmilytė-Nielsen teigia mananti, kad politikai svarbius savo biografijos faktus turėtų pateikti savanoriškai.
Kasčiūnas: svarbiausia negyventi klaidoje
Savo ruožtu naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas komentuodamas dviprasmiškai vertinamą iniciatyvą akcentavo istorinį teisingumą.
„Mes esame pasmerkę ir nusikalstamomis struktūromis pripažinę KGB, NKVD ir kitas struktūras. Tai komunistų partija buvo ta, kuri vadovavo šioms struktūroms. Ji Lietuvoje yra nelegali, bet nė viename teisės akte nėra pasakyta, kad ji yra nusikalstama organizacija. Todėl tą reikia padaryti“, – teigė konservatorius.
„Aš nė vieno nesmerkiu, viskas yra suprantama, buvo gyvenimiškos aplinkybės. Bet padarius klaidų... Ir mano gyvenime yra klaidų, tačiau svarbiausia jose negyventi“, – pridūrė ministras.
