Nuteistieji atkreipia dėmesį į tai, kad du apkaltinamąjį nuosprendį jų byloje priėmę teisėjai Albinas Bielskis ir Linas Šiukšta figūravo vadinamajame teisėjų korupcijos skandale. Tai rodo teismo nutartis, kurioje teisėjų pavardės nuskamba su teisėsauga bendradarbiavusio asmens prodymuose. E. Masiulis ir V. Gapšys svarsto, jog vienas iš minėtų teisėjų, kuris teisėsaugos buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, galėjo „likti skoloje“ teisėsaugai.
Parodymuose apie galimus susitarimus dėl palankių sprendimų bylose minimos teisėjų pavardės
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, su kuria susipažino ELTA, nusprendė tenkinti prokurorų prašymą ir patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą buvusio advokato Drąsučio Zagrecko atžvilgiu. Nutartyje nurodoma, kad šis asmuo bendradarbiavo su teisėsauga, padėjo išaiškinti „organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas“. Dokumente fiksuoti D. Zagrecko pasakojimai apie susitikimus su teisėjais, kitais asmenimis. Nurodoma, kad susitikimų metu esą tartasi dėl kyšių davimo, siekiant D. Zagrecko ginamųjų asmenų bylose palankių sprendimų priėmimo.
Teismo nutartyje minimi ir du Apeliacinio teismo teisėjai, tai yra L. Šiukšta ir A. Bielskis (2023 m. gruodį išėjo į pensiją), kurie vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje praėjusių metų lapkritį priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
„2013 m. (…) susitikimų, vykusių Lietuvos apeliacinio teismo patalpose, (…) metu D. Zagrecas, veikdamas nuteistojo (…) interesais, tiesiogiai susitarė ir davė valstybės tarnautojui – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui (…) , o jis tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė 2000 eurų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad būdamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, baudžiamojoje byloje (...) teisėjų kolegijos pranešėju paskirtų Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Liną Šiukštą“, – nurodoma dokumente.
Teismo nutartyje taip pat minimas Apeliacinio teismo teisėjas A. Bielskis, kuris buvo „MG Baltic“ bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas.
„2013–2014 metais (…) susitikimo, vykusio Lietuvos apeliacinio teismo patalpose, (…) metu D. Zagreckas, vykdydamas susitarimą (…), tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti valstybės tarnautojui – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Albinui Bielskiui, o A. Bielskis tiesiogiai susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 10 000 eurų – už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, kad A. Bielskis teisėjų kolegijoje kartu su teisėjais (...), nagrinėdamas (...) apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje (...) dėl Panevėžio apygardos teismo (...) nuosprendžio, kuriuo A. Z. buvo išteisintas, (...) paliks pirmos instancijos teismo sprendimą“, – dėstoma dokumente.
Apeliaciniam teismui nagrinėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, 2022 m. A. Bielskį bandyta nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Tąkart buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius paskelbė turintis žinių, kad teisėjas kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje. Vis dėlto A. Bielskis nebuvo nušalintas.
Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.
Vadinamasis teisėjų korupcijos skandalas kilo 2019 m., kai teisėsauga pranešė atliekanti tyrimą dėl teisėjų ir advokatų galimų susitarimų, siekiant daryti įtaką sprendimų priėmimui tam tikrose bylose. Tąkart pranešta, jog už parankius teisėjų sprendimus buvo žadėti ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1 iki 100 tūkst. eurų, o bendra kyšių suma esą gali siekti 400 tūkst. eurų. Šiuo metu vadinamoji teisėjų korupcijos byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, joje kaltinimai pateikti įvairaus rango buvusiems teisėjams, kurie skandalo pradžioje neteko pareigų.
Klausimą dėl skandale minėtų teisėjų pažeidžiamumo žada kelti LAT
Vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisti ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime atliekantys buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis ir Seimo narys V. Gapšys Eltai pasakojo, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kurioje minimi teisėjai A. Bielskis ir L. Šiukšta, susipažino jau po Apeliacinio teismo sprendimo.
Nuteistieji teigia, kad, žvelgiant į minėtą teismo nutartį, akivaizdu, kad teisėjai L. Šiukšta ir A. Bielskis figūravo teisėjų korupcijos skandale. Ši aplinkybė, E. Masiulio, leidžia abejoti „MG Baltic“ byloje apkaltinamąjį sprendimą priėmusių minėtų teisėjų nešališkumu.
„Pagrindinis argumentas yra tas, kad šitoje teisėjų kolegijoje – taip jau atsitiko, nežinau, ar viską galima nurašyti atsitiktinumams – iš trijų teisėjų netgi du, tai yra kolegijos pirmininkas A. Bielskis, kuris, beje, po nuosprendžio paskelbimo kitą dieną išėjo į pensiją, ir L. Šiukšta figūravo kitoje byloje, tai yra garsiojoje teisėjų korupcijos byloje“, – Eltai Kauno kalėjime pasakojo E. Masiulis.
„Jeigu mes norime pasiekti ir įvykdyti teisingumą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, kodėl reikia paskirti tokius teisėjus ir sukelti tam tikras prielaidas visokiems įtarinėjimams?“, – kėlė klausimą nuteistasis.
E. Masiulis atkreipė dėmesį į tai, kad ir teisėjų korupcijos, ir „MG Baltic“ byloje procesinių tyrimo veiksmų vienu iš koordinatoriumi buvo tas pas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnas Jurijus Skuder.
„Vilniaus miesto apylinkės nutartimi D. Zagreckas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su prokurorais vykdė tam tikrus tolimesnius veiksmus. Teisėjo A. Bielskio atveju jis buvo pakviestas į STT pas pareigūną Jurijų Skuder, A. Bielskiui suteiktas specialaus liudytojo statusas, jis buvo apklaustas. Po tos apklausos buvo kreiptasi į bylą kuruojantį prokurorą, prašant panaikinti A. Bielskiui specialaus liudytojo statusą, paliekant jį paprastu liudytoju“, – dėstė E. Masiulis.
Anot jo, A. Bielskio figūravimas teisėjų korupcijos byloje kelia abejonių dėl teisėjo pažeidžiamumo, galimybių nešališkai priimti sprendimą „MG Baltic“ byloje. E. Masiulis neslėpė, kad šioje situacijoje, žinant, kad minėtam teisėjui baudžiamoji byla nebuvo iškelta, jam įtarimai pareikšti nebuvo, gali kilti svarstymų apie tam tikrus susitarimus su teisėsauga, kuri siekė apkaltinamojo nuosprendžio „MG Baltic“ byloje.
„Galėjo būti, kad tuo metu (tiriant teisėjų korupcijos bylą – ELTA) jam (A. Bielskiui – ELTA) nebuvo kažkokios konkrečios sąlygos iškeltos. „Tu tiesiog jautiesi skoloje ir mes tave kažkurioje mums reikalingoje situacijoje panaudosime“. (...)
Kaip bebūtų, klausimas, ar žmogus pasąmonė – kalbu apie A. Bielskį – praėjus visoms toms istorijos, nebuvo paveikta, ar jis gali objektyviai atsiriboti nuo sprendimo mūsų atžvilgiu? Tarkime, nėra jokių prašymų iš prokurorų, bet ar pasąmonėje žmogus tikrai gali objektyviai viską įvertinti ir priimti sprendimą? Ar žmogus negalvoja, kad „jeigu aš išteisinčiau tuos žmones teisme, gal STT man gali vėl iškelti klausimų?“, – svarstymais dalijosi E. Masiulis.
Jis teigė, kad teisėjo A. Bielskio nenusišalinimas, nagrinėjant „MG Baltic“ bylą Apeliaciniame teisme, esą gali suponuoti, jog minėtoje byloje buvo pažeista teisiamųjų teisė į nešališką teismą. E. Masiulis tvirtino šį argumentą pasitelksiantis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), kuris „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą ketina pradėti nagrinėti kitą savaitę.
Analogiškus argumentus kasaciniame teisme žada ir „MG Baltic“ byloje nuteistas V. Gapšys. Jo įsitikinimu, tiek teisėjas L. Šiukšta, tiek ir A. Bielskis, kurie minimi teisėjų korupcijos bylos kontekste, turėjo būti nušalinti nuo „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo.
„Šitie du teisėjai veikia šitame kontekste, tyrėjas yra tas pats ir toje byloje, ir mūsų byloje. STT vadovas (Žydrūnas Bartkus – ELTA) dar prieš pirmos instancijos teismo nuosprendį („MG Baltic“ byloje – ELTA) pareiškė, kad čia yra klausimas ne apie tai, ar juos reikia nuteisti, ar ne, bet apie tai, kaip stipriai juos reikia nuteisti.
Šitam teisėjui (A. Bielskiui – ELTA) nepradedamas ikiteisminis tyrimas, nepradedama net drausminė byla. Jis žino, kad specialaus liudytojo statusas jam gali būti pakeistas į įtariamojo statusą. Ir teisėjas nagrinėja mūsų bylą, kur STT akivaizdžiai rodo savo suinteresuotumą bylą išspręsti ne bet kokiu būdu, o skiriant pačias griežčiausias bausmes. Prašoma A. Bielskio nušalinimo ir teisėjų kolegija jo nenušalino. Ar tokia kolegija turėjo teisę nagrinėti šią bylą? Tokių klausimai tikrai bus keliami“, – Eltai Kauno kalėjime kalbėjo V. Gapšys.
Nuteistojo manymu, anksčiau STT specialiuoju liudytoju apklaustas teisėjas byloje, kurioje minėtos tarnybos surinktų duomenų pagrindu pareikšti kaltinimai žmonės, nešališku būti negali.
„Teisėjas negalėjo tos bylos („MG Baltic“ – ELTA) nešališkai nagrinėti, nes ji jautė virš savęs giljotiną. Kai tu jauti giljotiną, tai tu galvą nori patraukti“, – aiškino V. Gapšys.
„Manau, vien jau šito turėtų pakakti, kad kasacinis teismas panaikintų Apeliacinio teismo nuosprendį ir bent jau grąžintų bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo“, – pridūrė nuteistasis.
Teisėjas pripažino buvęs apklaustas, bet neigia galimus susitarimus
2022 m. rugsėjį vadinamąją „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjęs Apeliacinio teismo teisėjas A. Bielskis viešai pripažino STT buvęs apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėjų korupcijos byloje.
„Aš buvau apklaustas kaip specialusis liudytojas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, tokiu statusu, manau, nepagrįstai ir skubotai. Man vėliau pateikti atsakymai tai patvirtina“, – sakė A. Bielskis po to, kai teismas nutarė nenušalinti jo nuo „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo.
Teisėjas neigė svarstymus apie galimus jo susitarimus su teisėsauga.
„Nei su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovais, nei su advokatais nesu sudaręs sandorių, neturiu jokio suinteresuotumo nagrinėti bylą šališkai, neturiu pagrindo nusišalinti nuo šios bylos“, – pareiškė A. Bielskis.
ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
LAT kitą savaitę, balandžio 10 d., ketina pradėti nagrinėti šioje byloje gautus kasacinius skundus, kurių iš viso yra 12. Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo.
