D. Žalimas: Kinija – antra grėsmė po Rusijos
Laisvės partijos keliamas kandidatas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas akcentuoja, jog Kinija išlieka viena didžiausių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui. Anot jo, Vilnius privalo bendradarbiauti su tomis užsienio partnerėmis, kurios yra tapačios Lietuvai demokratinėmis idėjomis ir vertybėmis.
„Demokratinių vertybių bendrystė turi būti vienas iš kriterijų pasirenkant tarptautinį bendradarbiavimą, jo kryptis, partneres“, – debatų metu kalbėjo D. Žalimas.
„Visiems labai aišku, kad Kinijos Liaudies Respublika (...) yra grėsmė numeris du, po Rusijos. Akivaizdu, kad jokie tampresni santykiai su Kinijos Liaudies Respublika šiandien neįmanomi – juo labiau, kad jie nutrūko ne mūsų iniciatyva“, – pažymėjo jis, primindamas, jog diplomatinį atstovavimą pažemino būtent Pekinas.
D. Žalimas pridūrė, jog Lietuva turėtų rasti alternatyvų ir diversifikuoti prekybinius ryšius, jog verslų patiriama žala būtų diversifikuota. Tačiau kandidatas pabrėžė – „Kinija vienareikšmiškai yra grėsmė“.
I. Vėgėlė: Taivaniečių atstovybės atidarymas – klasikinė užsienio politikos klaida
Savarankiškai išsikėlęs Ignas Vėgėlė laikosi priešingos pozicijos. Jo teigimu, Vilniaus sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę buvo „klasikinę užsienio politikos klaida“, mat taip Lietuva negavo nei ekonominės naudos, nei tapo saugesne.
„Mes patyrėme ekonominę konkrečią žalą ir negavome jokios saugumo naudos“, – kalbėjo I. Vėgėlė, akcentuodamas, jog Lietuva – vienintelė iš Europos Sąjungos (ES) valstybių atidarė tokio pobūdžio Taipėjaus atstovybę.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog užsienio politikos sprendimai Taivano atžvilgiu kelia pagrįstas abejones, jog tokie žingsniai buvo naudingi tik tam tikriems verslams ir politikams. Jis mini „Teltonikos“ įmonę, su kuria Taipėjus pasirašė sutartį dėl investicijų.
„Teltonikos“ savininkas šiuo metu didžiausia leistina suma remia Gitaną Nausėdą rinkiminėje kampanijoje“, – sakė I. Vėgėlė.
„Mano supratimu, tai Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas“, – konstatavo jis.
Galiausiai, I. Vėgėlė aiškiai deklaravo, jog tapęs prezidentu jis imtųsi sprendimų ir siūlytų keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
„Jeigu išrinks mane prezidentu, aš atkursiu ekonominius santykius su Kinija ir keisiu šitą nesąmoningą (atstovybės – ELTA) pavadinimą“, – deklaravo kandidatas.
Į tokį pareiškimą netruko sureaguoti D. Žalimas – anot jo, I. Vėgėlė interviu „Žinių radijui“ taip pat nurodė ketinsiąs atkurti ambasadas Maskvoje ir Minske.
„Manau, tai savaime daug ką pasako“, – pridūrė D. Žalimas.
Tačiau I. Vėgėlė atkirto, jog mato interesą turėti Lietuvos diplomatinio flango atstovus net ir šalyse agresorėse.
„Ambasados privalo veikti tose valstybėse, iš kurių mes turime gauti informaciją. (...) Mes turime turėti pareigūnų, veikiančių šiose valstybėse, kad turėtume tiesioginį informacijos šaltinį“, – į kritiką atsakė I. Vėgėlė.
E. Vaitkus: Lietuva neturėtų nurodinėti Kinijai
Panašios pozicijos kaip ir I. Vėgėlė laikosi ir kitas save išsikėlęs kandidatas, gydytojas Eduardas Vaitkus. Jis teigė remiantis „vienos Kinijos politiką“, kurios laikosi ir Vašingtonas.
„Pritarčiau vieningos Kinijos politikai“, – debatų metu kalbėjo E. Vaitkus.
„Taip pat kaip pritaria šiai politikai JAV, taip pat, kaip pritaria Jungtinės Tautos. Kinija savo reikalus vidinius privalo nuspręsti pati, o Lietuva nenurodinės Kinijai, kaip jai geriau, su kuo geriau, kada geriau“, – savo poziciją detalizavo kandidatas.
„Aš sakau į kitų šalių reikalus – nesikiškime“, – pridūrė jis.
A. Mazuronis: mes neturime būti didesni taivaniečiai negu patys taivaniečiai
Tuo metu Darbo partijos pirmininkas ir šios politinės jėgos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis aiškino pritariantis minčiai, jog Kinija kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Visgi, jis atkreipė dėmesį, jog situaciją reikia vertinti racionaliai ir nesiimti drastiškų, skubotų sprendimų.
„Turime įsijungti sveiką, elementarų protą ir logiką. (...) Mes neturime būti didesni taivaniečiai negu patys taivaniečiai“, – kalbėjo A. Mazuronis.
„Kai kalbame apie Kiniją kaip grėsmę – aš sutinku. (...) Bet nematyti to, kas darosi pasaulyje, ir to, kaip elgiasi kitos valstybės – irgi yra nusikalstama“, – konstatavo Darbo partijos pirmininkas.
Jis priminė, jog Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai yra suaižėję – šalys neturi ambasadorių viena kitos sostinėse. Taip Pekinas reagavo į Lietuvos sprendimą atidaryti Taivaniečių atstovybę.
„Mes neturime net ambasados. Vieninteliai, turbūt, iš visos Europos Sąjungos. Ką mes padarėme tuo pakankamai staigiu žingsniu? (...) Patekome į pasaulinės politikos prožektorius, tačiau padarėme taip, kad mūsų verslai, įmonės persiregistravo“, – apgailestavo jis.
„Visada darant vieną ar kitą sprendimą, mes turime įsivertinti kaštų naudos analizę“, – pridūrė A. Mazuronis.
G. Jeglinskas: apie jokį Kinijos sugrįžimą negalime kalbėti
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas, buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas remia dabartinę Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu.
„Situacija, man atrodo, labai aiški. Kinija yra totalitarinė valstybė. Dabar ateiti, atsiklaupti prieš tokius – tai niekam ne į gerą“, – akcentavo G. Jeglinskas.
Anot jo, Taivanas ir Lietuvos santykiai turi ne tik ekonominio, bet ir kultūrinio, technologijų potencialo. Vienintelė problema, pastebėjo jis, kad Lietuva nededa pakankamai pastangų šiems santykiams vystyti.
„Mes sakome – Taivanas neišpildė kažkokių lūkesčių, neatėjo tiek investicijų, kiek norėjome. Bet mes nieko patys nepadarėme. Aš siūlau tik stiprinti mūsų politiką Azijos demokratijų atžvilgiu, ekonominę politiką“, – sakė G. Jeglinskas.
„Šiuo metu apie jokį Kinijos sugrįžimą negalime kalbėti“, – apibendrino jis.
Kandidatai į prezidentus nesutaria, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT
Pastaruosius keturis metus netylant ginčams, ar į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžius turėtų vykti šalies vadovas, ar premjerė, vieningos nuomonės šiuo klausimu neranda ir kandidatai į prezidentus.
Pasak Darbo partijos keliamo kandidato A. Mazuronio, EVT posėdžiuose dalyvaujant prezidentui, šis gali neturėti pakankamai žinių kai kuriais, Vyriausybės prerogatyvoje esančiais, klausimais.
„Aš būčiau šalininkas to, kad prezidentas turėtų vykti ten, kur nacionalinio saugumo, gynybos, užsienio politikos arba teisingumo klausimai. (...) Man ši situacija atrodo šiek tiek keista“, – debatuose kalbėjo A. Mazuronis.
Savo oponentui pritarė ir Laisvės partijos kandidatas D. Žalimas. Anot jo, Konstitucijoje apibrėžiamos šalies vadovo galios numato jo sprendimus užsienio politikos ir gynybos srityse.
„Pagal Konstituciją priklauso, kad prezidentas yra atsakingas už pagrindinius sprendimus užsienio politikos srityje, gynyboje. Ta formulė tokia, kad didžiojoje daugumoje tarybų turėtų atstovauti ministras pirmininkas, nes akivaizdu, kad nei energetika, nei žemės ūkis prezidento kompetencijai nepriklauso“, – kalbėjo D. Žalimas.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas mano, kad susitarti būtų galima ir dabar. Jis pabrėžia, kad prezidentas turi kurti gerą bendravimo kultūrą.
„Jeigu nekalbadieniai vyksta tarp prezidento ir premjerės, tai labai sunku rasti kažkokį tai kompromisą ir siųsti kažkurį į EVT. Prezidentas turi sukurti bendravimo ir komunikavimo kultūrą ir sugebėti tai padaryti“, – dėstė G. Jeglinskas.
Savo ruožtu savarankiški kandidatai Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė laikėsi tos pačios pozicijos, kad į EVT turėtų vykti šalies vadovas, ne premjeras.
„Prezidentas turėtų vykdyti šią politiką, ką ir darė iki šiol. Tai būtų labai aiškus tęstinumas“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo šio Seimo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi, vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.
Nesutaria dėl ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai suvienodinimo
Kandidatai šalies vadovo rinkimuose skirtingai mato poreikį suvienodinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Be to, tarp pretendentų į šalies vadovo postą esama pasvarstymų, kad Lietuvai reikėtų dėti pastangas ištraukiant Kremliaus agresiją Ukrainoje remiančią Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas pabrėžia, kad nemato poreikio šioms valstybėms taikyti skirtingas sankcijas. „Nematau pagrindo šitas sankcijas diferencijuoti“, – savo poziciją išsakė D. Žalimas.
Jam antrina ir „darbiečių“ kandidatas Andrius Mazuronis.
„Sankcijos, be jokios abejonės, turėtų būti suvienodintos“, – prezidento rinkimų debatuose pirmadienį kalbėjo A. Mazuronis.
Vis dėlto, šalies vadovo posto siekiantys advokatas Ignas Vėgėlė ir Eduardas Vaitkus dėl vienodų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams turėjo kiek kitokią nuomonę.
Anot E. Vaitkaus, Rusijai sankcijų forma paskelbtas ekonominis karas atnešė žalos ne režimui, o sankcijas paskelbusioms valstybėms.
„Paskelbus šitą karą paaiškėjo, kad mums yra neprognozuota žala, o tam, kurį norėjome priversti kentėti, pasirodo, jis sugeba susitvarkyti ir net neprognozuotai gerai. Ir jokio ekonominio karo pasekoje Rusijos ekonomika nebuvo sunaikinta. Klausimas, kodėl mes tęsiame šitą karą?“, – retorinį klausimą kėlė E. Vaitkus.
Tuo metu advokatas I. Vėgėlė pažymėjo, kad sankcijų suvienodinimas – sudėtingas klausimas. Apskritai, užsiminė jis, reikėtų ieškoti galimybių ištraukti Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.
„Istoriškai Lietuva visada siekė, kad Baltarusija būtų buferinė valstybė tarp Rusijos ir Lietuvos. Kas atsitiko po 2020 m. – atsitiko labai paprastai – Baltarusiją patys savo veiksmais įstūmėme į Rusijos įtakos sferą. Dabar Baltarusija jau tapo Rusijos įtakos sferoje esanti valstybė ir klausimas, ar galime sugrąžinti tą istoriją, kuri buvo tuomet, kai Baltarusija bandė žaisti tarp dviejų blokų – Rusijos ir Vakarų įtakos – ar mes visgi ją atiduodame ir žaidžiame taip lyg jau būtume ją visiškai praradę ir niekada daugiau nebus Rusija nutolusi nuo Baltarusijos, bet tarp Lietuvos ir Rusijos liks 40 km nuo Vilniaus“, – kalbėjo I. Vėgėlė, keldamas klausimą ir dėl Baltarusijos opozicijos lyderių persikėlimo į Lietuvą.
„Galvočiau, kad reikėtų ieškoti prielaidų tai daryti, todėl, kad tai vienintelė loginė seka mums nebūti pasienio valstybe su Rusija. Dabar esame pasienio valstybė. O Lietuva elgiasi daugeliu dalykų tokiu būdu, kuris nėra net paaiškinama, pavyzdžiui, Cichanouskajos buvimas Lietuvoje. Ir ne tik buvimas, bet ir išlaikymas ponios Cichanouskajos Lietuvoje ir ko Lietuva siekia tą darydama“, – sakė I. Vėgėlė.
Tačiau į jo pasisakymą suskubo sureaguoti D. Žalimas ir A. Mazuronis. „Jūsų logika būtų iš tiesų teisinga, jei darytume prielaidą, kad Baltarusija bent per nago juodymą yra nepriklausoma arba savarankiška daryti kažkokius sprendimus. Tačiau kai šiuo metu to nepriklausomumo yra absoliutus nulis, (...) ten šiai dienai yra Rusijos provincija, režimo prasme“, – I. Vėgėlės siūlymą sukritikavo A. Mazuronis.
„Pratęsiant – gerai, kai kandidatas šneka, ką galvoja, bet dažniausiai jie šneka nesąmones“, – reaguodamas į I. Vėgėlės pasisakymą teigė D. Žalimas.
„Suprasti tai, kad Baltarusijos režimas kažkada buvo savarankiškas, kada yra sukurta sąjunginė valstybė su bendromis ginkluotosiomis pajėgomis ir kai valstybės sieną saugo Rusijos pasieniečiai – tai puikiai iliustruoja, kam tos idėjos atstovauja, pridedant ambasados Minske atkūrimo idėją ir tai, (...) kada kalbama apie Cichanouskajos ofisą“, – I. Vėgėlės poziciją sukritikavo D. Žalimas.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas pasisakė apie poreikį griežčiau reguliuoti sankcijas apeidinėjančias įmones Lietuvoje.
„Turi būti rasta aiški politika, kad rastume tuos teisinius būdus, kaip nubausti tas įmones, ką jos daro. Dabar viešumoje mūsų ministras važiuoja ir aiškina, kaip reikia stiprinti sankcijų paketą, kai tuo metu mūsų įmonės apeidinėja šituos įstatymus“, – sakė G. Jeglinskas.
Kandidatai skirtingai vertina KT išaiškinimą, kad vienos lyties poros gali būti laikomos šeima
Kandidatai į prezidentus skirtingai vertina Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad šeima galima laikyti ne tik vyro ir moters santuoką, tačiau ir vienos lyties porų santykius.
Šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė akcentuoja, kad šeima galima laikyti vyro ir moters santuoką.
„Aš pritariu Konstitucinio Teismo doktrinai, kad šeima yra tarp vyro ir moters, kylanti iš santuokos. Ir iš antrojo elemento – kai yra vaikas: tai yra mama su vaiku, tėvelis su vaiku ir panašiai. Tai yra du pagrindai, kai galima kalbėti apie šeimos teisinius santykius“, – Eltos surengtuose kandidatų į prezidentus debatuose teigė I. Vėgėlė.
„Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje“, – pabrėžė politikas.
Panašiai mąsto ir Darbo partijos kandidatas prezidento rinkimuose Andrius Mazuronis. Pasak jo, tiek partnerystės įstatymu, tiek ir civilinės sąjungos įstatymu yra bandoma pakeisti konstitucines šeimos sampratos formuluotes.
„Mano nuomone, bandoma pakeisti tam tikras konstitucines formuluotes. Ir partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų yra bandoma pritarti prie šeimos sąvokos ar šeimos apibrėžimo. Ir šio įstatymo iniciatoriai pradeda sakyti, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas (...) ūkiniai kažkokie klausimai. (...) Bet tikriausiai ir ponas Žalimas sutiks, kad tuos ūkiniu santykius galima sureglamentuoti ir kitais įstatymais, teisės aktais, o ne civilinės partnerystės įstatymu“, – akcentavo kandidatas.
„Jeigu politinės valios parlamente nėra arba tiek balsų nėra, tai akivaizdu, kad ir visuomenės palaikymas šiam klausimui yra atitinkamas, kuris išreiškiamas per rinkimus. Ir visuomenė reiškia nepritaria šito klausimo sprendimui“, – sakė A. Mazuronis.
KT išaiškinimo, kad šeima gali būti laikomos ir vienos lyties poros nepalaikė ir šalies vadovo posto siekiantis save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus.
„Nepritariu, nes aš suprantu, kad Konstitucijoje parašyta kitaip. Ir aš suvokiu, kad Konstituciją priėmė Lietuvos žmonės. Be teisinio išsilavinimo, turintys tik blaivų protą ir suvokimą, ką reiškia vienas ar kitas žodis“, – savo poziciją išdėstė jis.
Visgi Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas laikėsi kitokios pozicijos.
„Tauta įgaliojo Konstitucinį Teismą aiškinti Konstituciją, tauta įsteigė Konstitucinį Teismą. Tauta įgaliojo jį oficialiai ir, pabrėžiu, privalomai jį visiems aiškinti. Tai visa tai, kas dabar kalbama, teisiniu požiūriu yra outsiderio pozicija“, – į oponentų pasisakymus debatų metų referavo D. Žalimas.
„Teisinė realybė yra tokia, kad šiandieną pagal Konstituciją šeima yra suprantamos ir tos pačios lyties poros. Bet, beje, pabrėžiu, kad Konstitucija, kaip ir Europos žmogaus teisių konvencija, savo raidoje gali evoliucionuoti ją aiškinant. Tai Europos žmogaus teisių teismas labai aiškiai nurodė, kad valstybėje turi būti teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų porų šeimos santykiai. Jokios diskriminacijos čia būti negali“, – akcentavo politikas, vildamasis, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas.
KT 2019 metais savo nutarime išaiškino, kad šeima yra neutrali lyties atžvilgiu.
Pirmadienį naujienų agentūros ELTA surengtuose prezidentiniuose debatuose dalyvavę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė bei Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas diskutavo užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.
Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis debatuose nedalyvavo.
Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją.
