NATO yra atgyvenęs. Šie 2016 m. nuskambėję išrinkto JAV prezidento žodžiai šokiravo ir įbaugino sąjungininkes. Bet tai tebuvo žiedeliai prieš neplanuotą Aljanso viršūnių susitikimo sesiją, kurioje Donaldas Trumpas, anot diplomatų, jau svaidėsi ultimatumais. Bet galiausiai viskas baigėsi geriau, nei baiminosi pesimistai. Tad kas ir kodėl įvyko Briuselyje ir kaip tai atsilieps Lietuvai?
© Scanpix AP

„Tai buvo dvi nuostabios dienos Briuselyje“, – tarsi kalbėtų apie malonias atostogas Belgijos sostinėje, o ne apie neregėtos įtampos atmosfera persmelktą NATO viršūnių susitikimą neplanuotoje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Trumpas.

Paradoksalu, jog neplanuotų audringų išstojimų per dvi dienas buvo ne vienas, bet galiausiai viskas baigėsi taip, kaip ir planuota: NATO išliko, sutarė tęsti reformas, stiprinti Aljansą – tai, ko siekė Lietuva ir kitos Baltijos šalys. Bet sekant pranešimus iš Briuselio ir skaitant Vakarų žiniasklaidos leidinius galėjo susidaryti įspūdis, kad Aljansas atsidūrė ant katastrofos slenksčio.

Nuo bloga NATO iki gera NATO

JAV prezidento pareiškimų apie NATO ateitį su nerimu laukė Aljanso šalių žiniasklaida: kol vieni leidiniai užstojo D. Trumpą ir tikino, kad jis teisus – NATO turi keistis, skirti daugiau lėšų gynybai, - kiti baugino galima JAV prezidento išdavyste, sąjungininkų Europoje praradimu ir Aljanso žlugimu.

Dar trečiadienį, pirmąją NATO viršūnių susitikimo Briuselyje dieną D. Trumpas jau per pusryčius, regis, patvirtino blogiausias sąjungininkų baimes: lengva su aikštingu tonu garsėjančiu, užgauliais, dažnai nerišliais ir visiškai nediplomatiškais pareiškimais besisvaidančiu D. Trumpu nebus.

Pusryčiaudamas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu D. Trumpas ryte supeikė Vokietiją dėl šios nepakankamo finansavimo gynybai ir paramos bendram Vokietijos ir Rusijos dujotiekiui Nord Stream II.

Jensas Stoltenbergas ir Donaldas Trumpas
Jensas Stoltenbergas ir Donaldas Trumpas
© AP / Scanpix

Tiesa, pavadinęs Vokietiją priklausoma nuo Rusijos, vakarop D. Trumpas lyg niekur nieko prieš kameras šypsojosi sėdėdamas šalia pastebimai nejaukiai besimuistančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir tikino, kad Vašingtono ir Berlyno santykiai yra „nuostabūs“, o jis jaučia ypatingą pagarbą Vokietijai.

Tokia dvipolė D. Trumpo tirada tesėsi ir ketvirtadienį. Tik viskas vyko dar chaotiškiau ir audringiau: tradiciškai per „Twitter“ dar kartą išliejęs nuoskaudas dėl nepakankamo europiečių, ypač vokiečių dėmesio gynybai, pareiškęs, jog JAV tokios „nesąžiningos situacijos daugiau netoleruos“, D. Trumpas paprašė sušaukti neplanuotą rytinį pasitarimą su Aljanso lyderiais.

„Tai buvo atvira ir nuoširdi diskusija“, – po trumpos pauzės neužtikrintai susitikimą apibūdino NATO vadovas J. Stoltenbergas. Paties D. Trumpo kelis sykius per dvi dienas už pastangas išgirtas buvęs Norvegijos premjeras nėrėsi iš kailio, bandydamas išlikti diplomatiškas.

„Mano pareiga – išsaugoti NATO vienybę. Visada būna skirtingų nuomonių. O man svarbiausia esmė. NATO dabar yra saugesnė. Visi supratome finansavimo, naštos pasidalijimo svarbą, sąjungininkai įsipareigojo skirti daugiau“, – kartojo J. Stoltenbergas, atsisakęs atskleisti daugiau detalių iš susitikimo. Ir tai suprantama – oficialiai nė vienas šalies vadovas ar pareigūnas nesiryžo kalbėti apie tai, kas dėjosi susitikimo kambaryje. Tačiau anonimiškai norinčių kalbėti pareigūnų netrūko: dauguma jų bent jau sudarė įspūdį, kad visi buvo pašiurpę nuo D. Trumpo elgesio.

Siekis išgauti tvirtą pažadą

„Jo tonas šiandien buvo dar kietesnis. Labiausiai jis puolė Vokietiją, o į Vokietijos kanclerę, pažeisdamas protokolą, jis kreipėsi vardu“, – agentūrai „Reuters“ teigė vienas diplomatinis šaltinis.

„Atrodo, kad šį rytą pasaulis išsikraustė iš proto. Trumpo elgesys buvo neįtikėtinas“, – tikino kitas šaltinis CNN. Po audringo rytinio posėdžio naujajame NATO pastate susirinkę žurnalistai gaudė kiekvieną gandą iš susirinkimų kambario. Gandas greitai pavirto antrašte: „D. Trumpas grasina trauktis iš NATO“. Pats JAV prezidentas spaudos konferencijoje tik užuominomis leido suprasti, ką pasakė 29 Aljanso šalių vadovams.

Trumpo žinia, kuri išgąsdino Europą, bet ne Lietuvą: kas įvyko NATO užkulisiuose
© Scanpix

„Leidau jiems suprasti, kad esu itin nepatenkintas tuo, kas vyksta, ir kad aš būsiu labai nepatenkintas, jei jie nevykdys įsipareigojimų“, – kalbėjo D. Trumpas apie savo pareiškimus, kuriuos kai kurie diplomatai interpretavo, kaip atvirą ultimatumą.

Tačiau spaudos konferencijoje D. Trumpas švytėjo ir atrodė didesnis NATO entuziastas, nei JAV prezidento išvarginti europiečiai. Tiesa, susitikimo metu iš kai kurių Europos šalių D. Trumpas išgirdo ne tik aikčiojimo, pakraupusių akių vartymo, bet ir užtarimo, bandant rasti kompromisą. Tai pagyras mėgstančiam D. Trumpui, regis, patiko.

„Dabar labai džiaugiamės ir turime labai, labai galingą, labai stiprią NATO – daug stipresnę negu ji buvo prieš dvi dienas. NATO yra puikiai sutepta mašina. Žmonės moka pinigus labiau, nei bet kada anksčiau“, – kalbėjo D. Trumpas.

Dar daugiau, jis taip pat tvirtino liekąs ištikimas NATO, kurios narės esą pažadėjo su JAV „elgtis sąžiningai“. Anot D. Trumpo, tokių pažadų yra tekę girdėti ir ankstesniems JAV prezidentams, bet esą tik jam – stabiliam genijui, kaip save įvardijo D. Trumpas, pavyko išsireikalauti tvirtą pažadą.

„Dabar yra kitaip. Aš tikiu NATO. JAV įsipareigojimai NATO lieka labai stiprūs – daugiausia (dėl) pinigų, kuriuos jie pažadėjo“, – sakė JAV lyderis. Leidinio „Politico“ šaltinių teigimu, jis siekė išgauti Aljanso šalių pasižadėjimo iki sausio mėnesio pateikti detalias ataskaitas, kaip jie pasieks 2 proc. BVP skyrimą gynybos reikmėms.

Ir nors Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas kaip mat neakivaizdžiai paneigė D. Trumpo pareiškimą apie neva išpeštus pažadus, kitų Aljanso šalių, pavyzdžiui, D. Trumpo kritikuotos Ispanijos vadovas, regis, net nemėgino slėpti, kad JAV prezidento „pozityvioji agresija“ – kaip D. Trumpo taktiką apibūdino D. Grybauskaitė - paliko įspūdį.

Trumpo žinia, kuri išgąsdino Europą, bet ne Lietuvą: kas įvyko NATO užkulisiuose
© Scanpix

Spaudos konferencijoje gynybai 0,9 proc. BVP šiuo metu skiriančios Ispanijos premjeras pabrėžė, kad jo šalis 2 proc. skirs jau 2024 m. O 2011 m. drastiškai finansavimą gynybai nurėžusių ir kariuomenės pajėgumus „iškastravusių“ Nyderlandų premjeras Markas Rutte jau suskubo skambinti finansų ministrui dėl galimybės kuo skubiau didinti išlaidas.

Tuo metu susitikime viešai pažeminta Vokietijos kanclerė išliko šalta: trečiadienį diplomatiškai pareiškusi, kad Vokietija pati, be Rusijos priima sprendimus, ji pakartojo, kad Vokietijos įsipareigojimai NATO yra daugiau, nei kalbos apie 2 proc. BVP.

„Visada turime žiūrėti į tai, ką dar galime padaryti. Tai buvo ne pažadas, o daugiau taikos pasiūlymas. Turime kalbėti apie tai, ką dar galime padaryti dėl gynybos“, – teigė A. Merkel.

Tokie pareiškimai skamba kaip kompromisas, turint omeny, kad už uždarų durų D. Trumpas turėjo išgirsti Vokietijos argumentus, jog Berlynas išties daro daug NATO: Baltijos šalyse ne kartą Oro policijos misijoje dalyvavę vokiečių kariai Lietuvoje vadovauja daugiašaliui batalionui.

Pasiryžti tokiai atgrasymo, o jei prireiktų – ir kovinei misijai, anot pačių vokiečių diplomatų, Vokietijai buvo ir yra nelengva. Ir nors tiksliai nežinoma, kas slypėjo po A. Merkel žodžiais dėl „turime padaryti daugiau“, šaltinių teigimu, Vokietijos vaidmuo gali neapsiriboti dabartiniais veiksmais ir gynybos išlaidų didinimu.

Veikiančios technikos ir personalo trūkumų kamuojamas Vokietijos ginkluotąsias pajėgas per artimiausius metus turėtų sukrėsti rimtos reformos, norint įrodyti tiek amerikiečiams, tiek patiems vokiečiams, kad pažadai apie Berlyno ambicijas ir įsipareigojimus yra ne iš piršto laužti. Būtent Vokietija buvo pagrindinis taikinys, į kurį smigo D. Trumpo kritika.

„Tai labai glumina. Jo vakarykštės atakos prieš Vokietiją, o dabar ir šiandien – atrodo nelogiškai“, – žurnalistus naujomis antraštėmis „maitino“ šaltiniai Briuselyje.

„Šis susitikimas turėtų tapti stipriu signalu Putinui, negalima rodyti stiprių nesutarimų tarp sąjungininkų, – apie braškančią NATO vienybę CNN kalbėjo vienos Europos šalies diplomatas ir kaip mat suskubo pažymėti, kad konfliktą galima palyginti su buitiniu ginču, – tokie ginčai šeimose gali atrodyti bjauriai, bet vis dėlto tai yra šeima“.

Be J. Stoltenbergo, apie išsaugotą vienybę pabrėžė ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią dėl naujų dramos už uždarų durų detalių citavo Vakarų šalių žiniasklaida. Lietuvos vadovė paneigė, kad rytiniame susitikime nuskambėjo D. Trumpo ultimatumai. Panašiai komentavo ir Prancūzijos lyderis E. Macronas.

„Prezidentas Trumpas nei dvišalių, nei daugiašalių susitikimų metu nesakė, kad JAV pasitrauks iš NATO“, – sakė Prancūzijos – šalies, kuri 1966-siais pati buvo pasitraukusi iš karinės NATO vadovybės, prezidentas. Anot F. Macrono, visi sutiko leisti daugiau pinigų gynybai.

Nuo tiesaus atsakymo išsisukęs Prancūzijos prezidentas ir NATO vadovas kartojo tą patį: NATO šalys 2 proc. įsipareigojusios pasiekti 2024 metais. Pats D. Trumpas spaudos konferencijoje lengvabūdiškai pareiškė, kad jis net ir be Kongreso leidimo galėtų priimti sprendimą JAV trauktis iš NATO, tačiau to nedarys, mat dabar tai esą nėra būtina.

Pamirškite emocijas – juk tai D. Trumpas

Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas teigė, kad tokios D. Trumpo kalbos tik dar kartą įrodo, kad kai kurių principinę ir itin kritišką poziciją dėl JAV lyderio demonstruojančių vertintojų nuomonė paremta pernelyg šablonišku ir pasenusiu amerikiečių diplomatijos vertinimu.

„Manau vis dar neįsisąmoninama arba nenorima to padaryti, kad Donaldo Trumpo kalbėjimas, jo užsienio politikos ir diplomatijos suvokimas nelabai paaiškinamas tradicinėmis kategorijomis.

Todėl ir artėjant NATO viršūnių susitikimui, ir jam vykstant D. Trumpo žodžiams buvo skiriama per daug dėmesio, o iš lakoniško ir jam įprasto pasakymo „galbūt“, „pamatysim“ ar pan. yra daromos išvados, nepagrįstos niekuo kitu, tik asmenine ir emocine interpretacija.

Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas
Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas
© AFP / Scanpix

Akivaizdu, kad transatlantiniai santykiai asmenybiniame, emociniame, vertybiniame lygmenyje patiria sunkumų, tačiau NATO viršūnių susitikimo rezultatai parodo, kad nepaisant visko, valstybės yra tvirtai įsipareigojusios vienos kitoms“, – apie D. Trumpo „išdavystę“ ir kitus apokaliptinius scenarijus piešusius apžvalgininkus ramino V. Keršanskas.

Jo nuomone, NATO viršūnių susitikime priimta deklaracija nepalieka abejonių, kad vadovai nepaisant aštrios viešai išsakytos retorikos ir kaltinimų vieni kitiems buvo pajėgūs susitarti dėl to, dėl ko derėjosi ne vieną mėnesį.

„Vertinant iš Lietuvos nacionalinio intereso taško, nematau priežasčių abejoti susitikimo sėkme: Rusija įvardijama kaip pagrindinė destabilizuojanti jėga, kuriamos naujos vadavietės, stiprinama Rytinio flango gynyba, įvardijamas siekis glaudžiau bendradarbiauti su Švedija ir Suomija Baltijos jūros regiono saugumui užtikrinti, pakartotas įsipareigojimas laikytis Velso susitarimo dėl gynybos biudžeto didinimo“, – sakė analitikas.

Be to, jis pažymėjo, jog būtent D. Trumpas į viešumą iškėlė tą klausimą, kurį daug metų ne itin sėkmingai dėl savo nedidelio geopolitinio svorio bandė kelti Lietuva.

„D. Trumpo kritika Vokietijai dėl „Nord Stream 2“ – nesvarbu kokių motyvų ji vedina – atitinka platesnę saugumo sampratą. Nes „Nord Stream 2“ įgyvendinimas neabejotinai smarkiai pakenktų Vidurio ir Rytų Europos valstybių energetiniam saugumui“, – sakė V. Keršanskas, pažymėjęs, jog nepaisant išbandymo vienybe, D. Trumpas susitikimą užbaigė žodžiais apie NATO vienybę. O tai esą yra pakankamas signalas V. Putinui, kuris vertins ne tik besiginčijančių Aljanso šalių vadovų pasipiktinimus, ašaras, bet ir NATO veiksmus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kraupiausios visų laikų profesijos: net skaitant šiurpsta oda (38)

Tie, kurie dabar dūsauja prisimindami senus gerus laikus, kai „moterys buvo skaisčios, žodis...

Gyvena iš 150 eurų pensijos ir vis tiek laimingi (284)

Ar įmanoma būti laimingam, jei gauni 150 eurų pensijos, gyveni vienkiemyje, neturi mašinos, o į...

Milijardierių problemos: trys absurdiškos situacijos (4)

Net ir patys turtingiausi turi problemų ir suka galvą, kaip jas išspręsti. Tiesa, jos drastiškai...

Susiruošusiems apsipirkti į Lenkiją - puikios naujienos: tokių mažų kainų jau seniai nebuvo (311)

Šią savaitę apsipirkti į Lenkiją atkeliavusių lietuvių laukė malonus netikėtumas –...

Sostinėje – skaudi nelaimė: motociklui atsitrenkus į dviratininką sužaloti du žmonės, vienas žuvo papildyta 22.35 (64)

Sostinės policija praneša, kad Vilniuje, Jauronių gatvėje, įvyko dviratininko žūtimi...

Užkandžiavimas prieš miegą: dėl papildomų kilogramų mažiausiai baiminkitės, gresia baisesnis pavojus (3)

Užkandžiaujate prieš miegą ar esate vėlyvų vakarienių mėgėjas? Pasirodo, tokie mitybos...

Motiejūnas: apie sudėtingas įžaidėjo paieškas, derybas su „Rockets“ bei baimę dėl White'o (8)

Kauno „Žalgiris“ yra per žingsnį nuo komplektacijos pabaigos artėjančiam sezonui, o iki...

Šonaslydžio lenktynės vos nesibaigė tragedija: apsaugos darbuotoją išgelbėjo greita reakcija (7)

„Aurum 1006 km lenktynės“ tai ne tik visos dienos maratoninės lenktynės. Penktadienio vakarą...

Savivaldybių reikalavimai perkamiems automobiliams – odiniai salonai, kojos judesiu atidaromos bagažinės (22)

Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad pirkdamos arba išsinuomodamos naujas mašinas...

Penktadienio vakarą gedimas netoli Šiaulių sutrikdė traukinių eismą Klaipėdos kryptimi papildyta 21.30 (27)

Penktadienio vakarą Šiaulių rajone, netoli Kuršėnų, dėl technininių problemų sustojo...