„Krašto apsaugos ministras mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva per Krašto apsaugos ministeriją už 2 mln. eurų nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų fpv dronų Ukrainai, kurie tikimės, kad frontą pasieks dar šįmet“, – penktadienį po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu teigė I. Šimonytė.
Taip pat, pasak jos, siekiant padėti kare nukentėjusiems ukrainiečių kariams, pradedama vystyti ir speciali reabilitacijos programa.
„Turime padėti ir Ukrainos kariams, kurie atliko savo misiją ir gynė Ukrainą, Europą, Lietuvą ir mus visus. Kurie nukentėjo ir nori grįžti į gyvenimą. Todėl po rimto ruošimosi Lietuva pradeda vystyti specialią nukentėjusių Ukrainos karių reabilitacijos programą“, – akcentavo ji.
Premjerės teigimu, bus prisidėta prie trijų reabilitacijos centrų Lvivo, Dnipro ir Žitomyro srityse infrastruktūros kūrimo ir paslaugų vystymo.
„Šiai programai iš įvairių nacionalinių šaltinių ketiname skirti iki 15 mln. eurų ir kviesime prie Lietuvos programos prisijungti ir kitus tarptautinius donorus. Tikimės, kad ši programa ir vystomi projektai sulauks tinkamo dėmesio ir palaikymo“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad penktadienį į Lietuvą atvyko Ukrainos ministras pirmininkas D. Šmyhalis.
Ukrainos premjero darbotvarkėje numatyti susitikimai su Vyriausybės vadove I. Šimonyte ir šalies prezidentu Gitanu Nausėda.
Šimonytė apie diskusijas dėl karių mokymo misijų Ukrainoje: su tinkama oro gynyba būtų galima suvaldyti rizikas
Premjerė I.Šimonytė neatmeta, jog Lietuvos kariai instruktoriai galėtų apmokyti ukrainiečius ir prieš Rusiją kovojančios šalies teritorijoje. Anot jos, užtikrinus tinkamą oro gynybą, būtų įmanoma suvaldyti lietuvių instruktoriams kylančias rizikas.
„Mokome (Ukrainos – ELTA) karius, tarkime, Lietuvoje ar kitose valstybėse. Ar jie galėtų būti mokomi Ukrainoje? Su tinkama oro gynyba, manau tikrai tas rizikas galima suvaldyti“, – penktadienį Vyriausybėje po dvišalio susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu sakė I. Šimonytė.
Taip ji teigė paklausta apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono svarstymus dėl paramos Kyjivui ir galimų karinių mokomųjų misijų siuntimo į Ukrainą. I. Šimonytė akcentavo, jog Paryžiuje užgimusi diskusija aprėpia gerokai platesnius pagalbos būdus – mokomosios misijos tėra vienas jų.
„Pagalbos formų ar kažkokių įsitraukimo būdų, matyt, yra įvairių. Manau, ką prezidentas Macronas pasakė ir kas yra svarbiausia iš jo pasakymo – svarbiausia, kad mes neturime sau nusibraižyti raudonų linijų ir labai uoliai sakyti, kad mes tų raudonų linijų laikysimės, kai kitoje pusėje yra žmogus, kuris neturi jokių raudonų linijų ir jis išsitraukia branduolinę šaškę ir ja mosikuoja kas antrą dieną“, – pabrėžė ji.
„Akivaizdu, kad mes negalime būti atversta knyga, kuri tiesiog guli ant stalo, kad Putinas tiesiog galėtų tą knygą paskaityti ir viską žinoti, ką mes darysime“, – sakė I. Šimonytė.
Visgi, ji kelia klausimus, kodėl E. Macrono paskatinta diskusija tapo interpretacijomis apie karių siuntimą į Ukrainos frontą.
„Man atrodo, kad buvo patogu tą diskusiją nuvesti į interpretaciją, kad prezidentas Macronas siūlo siųsti combat ready troops (liet. kovai pasirengusius karius) – žmones, kurie yra kariai, parengti kariauti fronte. Kai tuo tarpu pati diskusija yra apie įvairiausius dalykus“, – kalbėjo politikė.
„Ukraina turi žmonių, kurie yra pasirengę ginti šalį, ir pagrindinė problema yra, kad žmonės turi turėti priemones, kuriomis galėtų ginti šalį“, – apibendrino Vyriausybės vadovė.
Šmyhalis įvertino siūlymą steigti NATO fondą: teikiant paramą itin svarbus greitis
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis teigiamai vertina siūlymus steigti NATO paramos fondą. Visgi, pažymi jis, šio fondo gali nepakakti, o jam renkant lėšas reikės daug laiko. Anot jo, teikiant paramą itin svarbus greitis, o ginkluotė Ukrainoje reikalinga jau dabar.
„Ar užtenka tokio fondo? Reikia tiesiog palyginti, kiek finansų skiria agresorius ir kaip greitai tas fondas prisipildys. Greitis čia yra labai reikšmingas. Dabar svarbiausia neduoti rusams laiko, viešai nesidalinti informacija apie planus ir kuo skubiau teikti ginkluotę ir amuniciją į fronto liniją “, – penktadienį Vyriausybėje vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Šmyhalis.
„Tai yra tai, ko kritiškai neužtenka Ukrainos kariams, ko jie prašo. Lankydamasis fronto linijoje girdžiu kaip jie sako: duokite mums ginkluotę, duokite amuniciją ir mes padarysime savo darbą“, – pridūrė Lietuvoje besilankantis premjeras.
Pasak jo, siekiant atsilaikyti prieš agresorę Rusiją, Ukrainos pusei gynybinės išlaidos atsieina daugiau nei 100 mlrd. dolerių per metus. D. Šmyhalis pridūrė, kad yra dėkingas už visas paramos iniciatyvas ir pagalbą kovoje su Rusija. Tačiau, akcentavo jis, agresorė ir toliau didina savo karinius pajėgumus, tad pagalba fronte reikalinga skubiai.
