A. Ramanauskas-Vanagas buvo sovietų užverbuotas agentas, o Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas esą net surinkęs duomenų apie žydų žudynes. Tokiais teiginiais rašytoja R. Vanagaitė šią savaitę audrino istorikus, pilietinę bendruomenę, politikus.
Emigraciją sustabdytų tik okupacija?
Tačiau internete jau plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip diskusijoje dalyvaujanti R. Vanagaitė kalba apie Holokaustą, šia tema parašytą knygą „Mūsiškiai“ ir emigraciją. Rusų žurnalisto Nikolajaus Solodnikovo paklausta, ar ji mato ateitį tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek Rusijoje, be atgailos, R. Vanagaitė rėžė.
„Kodėl? Mes turime ateitį. Visa Lietuva išsivažinėja. Tie namai, kuriuos mes perėmėme iš žydų, kai mes juos nužudėme – aš kalbu „mes“, nes mūsų artimieji žudė, mūsų seneliai ir jų kaimynai – dabar tie namai tuštėja, nes kiekvieną dieną iš Lietuvos į Vakarus išskrenda po lėktuvą jaunų žmonių.
Vienintelis būdas išsaugoti Lietuvą – jeigu ją Putinas, sekdamas tokiomis knygomis, kaip mano, okupuotų ir uždarytų sienas, pas mus viskas liktų vietoje. O šiaip Lietuva tuštėja ir daugelis kalba, kad tokia mūsų lemtis dėl to, kas nutiko Lietuvoje 1941-1944 metais“, – pareiškė R. Vanagaitė.
Tiesa, paprašyta DELFI pakomentuoti savo žodžius R. Vanagaitė tikino, jog ji tik juokavo.
„Ką, žmonės jau humoro nesupranta? Jei Lietuva emigruoja, tai aš nemanau, kad yra kita galimybė sustabdyti emigraciją. Nebent uždarytų sienas. Nesu idiotė, kad kalbėčiau apie tai rimtai. Tai sarkazmas, bet tai yra tiesa - jei sienos yra atviros, jaunimas išsivaikščios“, - sakė R. Vanagaitė.
„Tegu priima rimtai. Aš nenoriu, kad grįžtų Tarybų Sąjunga, nejuokaukite“, - pridūrė rašytoja.
Šią savaitę ji sukėlė skandalą, pareikšdama, kad vienas garsiausių Lietuvos partizanų A. Ramanauskas-Vanagas esą tebuvo išdavikas, KGB užverbuotas agentas.
Pati rašytoja pasipiktinusių kritikų argumentus nereagavo ir į diskusiją nesileido, toliau laikydamasi savo. Jos manymu, nepriklausomoje Lietuvoje partizanai esą angelizuojami ir iš istorijos paimama tai, kas naudinga patriotiniam naratyvui, o visa kita neva nutylima.
„O tiesa yra ta, kad partizanai buvo žmonės. Vieni kovojo ir nepalūžo, kiti plėšikavo ir keršijo civiliams gyventojams, o treti kaip Ramanauskas Vanagas palūžo. Jis suimtas bandė nusižudyti, pagydytas įdavė visus 22 žmones, kurie jį slapstė su visais adresais ir galiausiai ėmė šlovinti komunizmą – tikėdamasis lengvesnės bausmės“, – rašė savo paskyroje R. Vanagaitė.
Naudojosi KGB šaltiniais, ignoruodama faktus
Pačios R. Vanagaitės teiginiai ir nenoras argumentuotai juos pagrįsti, pateikti šaltinius sukėlė didelę nepasitenkinimo bangą. Ketvirtadienį daugelis įžymių žmonių feisbuke keitėsi savo profilio nuotraukas, vietoje jų naudodami būtent A. Ramanausko-Vanago atvaizdus arba prierašus su grotažyme #AšEsuVanagas. Tokių veiksmų ėmėsi ir Lietuvos kariai, šauliai, politikai, įžymybės.
Formaliai skandalingus rašytojos pasisakymus iššaukė faktas, kad Seimo Valstybės istorinės atminties komisija siūlo 2018-uosius skelbti Sąjūdžio ir A. Ramanausko-Vanago metais.
Kitąmet bus minimos šio kovotojo už nepriklausomybę 100-osios gimimo metinės. A. Ramanauskas-Vanagas nuo 1947 m. vadovavo Dainavos apygardai, 1948 m. išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
1997-aisiais A. Ramanauskui-Vanagui pripažintas kario savanoriu statusas. Prezidento dekretu 1998-aisiais jam suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, 1999-aisiais – 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas.
Knygos apie žydų genocidą Lietuvoje 1941 m. „Mūsiškiai“ autorė R. Vanagaitė artimiausiu metu ketina eiti pas Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją ir perduoti tam tikros informacijos apie A. Ramanauską-Vanagą, kurios esą „nėra viešumoje ir kurios gal net ir žydų istorikai nežino“.
„Kai dar rašiau knygą „Mūsiškiai“, peržiūrėjau A. Ramanausko-Vanago bylą. Ne visą 20 tomų, bet dalį jos, ir radau labai įdomių dalykų. Vienas iš jų – 1940 metais, atėjus rusams į Lietuvą, per pirmą sovietinę okupaciją, A. Ramanauskas-Vanagas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NKVD.
Jis tapo NKVD agentu ir jis pats tą pripažįsta. Toliau nedirbo, bet yra užfiksuota, kad jį įtikino ir jis pasirašė su KGB sutartį. Antras faktas – jei pažiūrėsite į jo paskutines kalbas prieš jį nuteisiant, tai yra ištisos liaupsės komunizmui. Ir gali sakyti, kad kankino ar ką, bet niekas jo nekankino.
Kai sakė teisme paskutinę kalbą apie tai, kaip buvo suklaidintas, nors ir tikėjo komunizmo idealais, [kalbėjo, kad] jį suklaidino metodai, kokiais tie idealai yra įgyvendinami, ir jis labai apgailestauja.
Jei jo bausmė bus sumažinta, jis ištaisys klaidas ir dirbs komunizmo idealui ir tarybų valdžios labui. Nežinau, ar 2018 metus galima pavadinti KGB agento vardu. Žmogaus, kuris šlovina Tarybų Sąjungą. Kodėl mūsų istorikai nežiūri į visą žmogaus gyvenimo visumą, o žiūri tik į tai, kas naudinga“, – LRT.lt komentavo R. Vanagaitė.
Tokius teiginius sutaršęs istorikas, Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos narys Arvydas Anušauskas ir kiti istorikai priminė, jog jis yra ištyrinėjęs A. Ramanausko-Vanago bylą, o R. Vanagaitės vertinimai yra klaidingi.
„Ji KGB bylas vertina taip, lyg jos būtų demokratinės valstybės teisenos produktas. Nieko nuostabaus, kai bylą paima žmogus, niekada netyręs istorijos, nežinantis, nei kaip tos bylos sudaromos, stenografuojamos, kas iškrenta ir kas jose atsiranda. Jai nežinomos nei klastotės, nei bandymai kompromituoti asmenį, nei paskutinių žodžių cenzūra“, – LRT.lt kalbėjo parlamentaras.
Pasak A. Anušausko, visos bylos buvo to meto diktatūros produktas ir jos skirtos ne įgyvendinti teisingumą, o pirmiausia kompromituoti pagal ideologijos diktuojamus uždavinius. Todėl tardymo protokoluose ir posėdžių stenogramose yra pakeičiamas žodynas.
Pasak A. Anušausko, A. Ramanauskas-Vanagas buvo patyręs baisiausių kankinimų – iškastruotas, išdurta akis, kankinimų metu pateko į komą. „Jis suprato, koks jo laukia „teisingumas“, – aiškino parlamentaras.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistų parengtoje A. Ramanausko-Vanago biografijoje taip pat rašoma, kad nuo pat tardymo pradžios jis buvo žiauriai kankinamas: „Po kelių kankinimo valandų itin sunkios būklės. A. Ramanauskas buvo nugabentas į kalėjimo ligoninę – saugumiečiai bijojo, kad tardomasis neišgyvens.
Kalėjimo gydytojų pateiktame akte rašoma: „Į klausimus neatsakinėja, be sąmonės, periodiški veido, viso kūno galūnių raumenų traukuliai. Pulsas vos juntamas, minkštas, kraujospūdis 60/40. Ligonis visas kruvinas...“ A. Ramanauskas buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 m. jam skirta mirties bausmė.
Tiesa, R. Vanagaitė DELFI tikino KGB dokumentais esą remiasi visi Lietuvos istorikai.
„Tai liudija šių dokumentų patikimumą, nes jie buvo visiškai slapti. KGB nemelavo vieni kitiems. Visi Lietuvos istorikai dirba su šiais dokumentais, visi juos cituoja, nes kitų nėra.
Aš nieko daugiau nedariau, tik pacitavau tai, ką radau dokumentuose. Ir keliu klausimą, kodėl A. Ramanauskas-Vanagas šlovino Tarybų sąjungą ir ar gali jo vardu pavadinti metus? Esu pilietė, kuriai tiesiog kilo klausimai", - sakė R. Vanagaitė.