aA
Kokios JAV prezidento kelionės po Europą pasekmės? Audringų diskusijų sukėlęs Donaldo Trumpo pasirodymas NATO ir gražbyliavimas Vladimirui Putinui iki šiol sulaukia prieštaringų vertinimų. Jų negailėjo ir DELFI TV susiginčiję Vygaudas Ušackas bei Laurynas Kasčiūnas.

Prieš dvi savaites prasidėjusi D. Trumpo kelionė po Europą, kaip ir nerimauta, baigėsi neslūgstančių prieštaringų vertinimų lavina.

JAV prezidentui kritiška žiniasklaida peikė D. Trumpą dėl jo tono, bendro elgesio susitikimuose su NATO šalių vadovais ir baisėjosi jo pasisakymais dvišalių pokalbių su Vladimiru Putinu metu. Su pastaruoju JAV vadovas tikina puikiai sutaręs ir per keturias valandas neva apvertęs Baracko Obamos administracijos laikais sugadintus Amerikos ir Rusijos santykius.

Ką išties su Rusijos prezidentu slapta sutarė D. Trumpas? Ar prieš jį Kremliaus vadovas turi vadinamąjį kompromatą? Ar išties Baltųjų rūmų šeimininkas pamynė Vakarų vertybes, išdavė Baltijos šalis, Ukrainą ir net savo šalies diplomatus.

Tokios spėlionės iki šiol netyla Vakarų šalių žiniasklaidoje, o po kelionės teisintis ir piktai atsikirtinėti ėmęs ir netgi savo paties žodžių išsižadėjęs D. Trumpas tikino, jog nieko blogo neįvyko – melaginga žiniasklaida neva meluoja.

Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas
Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas
© Vida Press

Vis dėlto prieštaringi paties D. Trumpo pareiškimai neatsitiktinai privertė garsiai svarstyti apie JAV ir sąjungininkių Europoje santykių ateitį. O gluminančios užuominos ir gandai dėl D. Trumpo ir jo aplinkos ryšių su Rusija lyg nenuplaunama dėmė tiško ant bendro neigiamo JAV prezidento susitikimų įvertinimo: jis esą pasirodė itin prastai.

Įvertino Trumpo pasirodymą: skystai

Bent jau tuo neabejojo DELFI TV konferencijoje kalbėjęs Lietuvos diplomatas, buvęs Užsienio reikalų ministras, buvęs ambasadorius JAV ir ES atstovas Rusijoje Vygaudas Ušackas. Jis pakartojo savo anksčiau išsakytą mintį, kad bent jau dvišaliame V. Putino ir D. Trumpo susitikime pastarasis, teniso terminais kalbant, setą esą pralaimėjo sausai: 0 – 6. Kodėl toks įvertinimas?

„Reikia suprasti, kad mums JAV ir NATO svarbiausi saugumo partneriai. Apgailestauju, kad Helsinkyje vietoje to drąsaus, ryžtingo Trumpo pamatėme asmenį, kuris liaupsino Putiną, kuris neiškėlė svarbių klausimų – Krymo aneksijos, karo Ukrainoje, žmogaus teisių ir demokratinių normų nesilaikymo Rusijoje. Priešingai, jis iškėlė abejones dėl JAV žvalgybos faktų, rodančių Rusijos kišimąsi, todėl toks ir rezultatas“, – pabrėžė V. Ušackas.

Tiesa, jis pripažino, kad niūriausio prognozuoto scenarijaus, vadinamo „Antrąja Jalta“, neįvyko – tokia nuoroda lyginamas Vakarų sąjungininkų ir Sovietų sąjungos susitarimas Jaltoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje, kur buvo nulemtas Rytų Europos likimas.

„Be abejonės, nežinoma, kas kalbėta tas dvi valandas trukusiame dvišaliame susitikime. Bet aš žinau, kaip tokie susitikimai ruošiami: viena yra konfidencialūs pokalbiai, kita – ką pasakai viešai. Ir čia jis pasirodė skystai, ne kaip Vakarų pasaulio laisvų šalių lyderis, o kaip pataikaujantis Putinui.

Putino ir Trumpo susitikimo tikroji reikšmė: ką už uždarų durų galėjo pažadėti JAV prezidentas
© DELFI / Domantas Pipas

Gal jis projektuoja į priekį, gal matysime rezultatus, nes negalima sakyti, kad JAV administracija tapo košmaru, juk yra ir gynybos planai, aukštesnė parengtis, karių didinimas Afganistane.

Bet vis dėlto matome daug spragų. Jis yra skaldantis, ne vienijantis lyderis“, – D. Trumpui kritikos negailėjo V. Ušackas, pabrėžęs, kad toks JAV prezidento pasirodymas – pirmasis per 70 metų, per kuriuos iš Amerikos lyderių buvo įprasta sulaukti Vakarus vienijančio vaidmens prisiėmimo.

Žiūrėti ne į kalbas, o į darbus

Kitas DELFI TV pašnekovas – parlamentaras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas ragino nežarstyti D. Trumpui vien kritikos. L. Kasčiūno manymu, esą reikia žiūrėti ne tik į JAV prezidento retoriką, bet ir į jo realius darbus, kurie nuolaidomis Rusijai nekvepia.

„Išties, svarbu ką sakai, bet dar svarbiau tai, ką darai. Kitą dieną po Helsinkio – žinutė apie 200 mln. Ukrainos gynybinėms reikmėms. Manyčiau, kad ne iki galo išsiaiškinome, kokia Trumpo koncepcija. O ji yra tokia: taika per jėgą.

Putino ir Trumpo susitikimo tikroji reikšmė: ką už uždarų durų galėjo pažadėti JAV prezidentas
© DELFI / Rimas Pocius

Retorikoje galbūt to ir pritrūko, bet praktiškai įgyvendinama: Trumpas dvigubins Europos atgrasymo iniciatyvos biudžetą, didžioji lėšų dalis bus skirta mums ypač svarbiam oro gynybos spragų lopymui, be to, JAV modernizuos oro pajėgų bazes Estijoje, Vengrijoje, Slovakijoje.

Taip, retorikoje galima įžvelgti silpnesnių vietų, bet praktiškai JAV įtvirtina karinį dominavimą ir nuo Šaltojo karo pabaigos padidina JAV karinį dalyvavimą Europoje.

Kai lenkiam pirštus į jo darbus už mūsų interesus, tai tų skaičių daugiau“, – su V. Ušacko pateiktu teniso rezultatu vėl nesutiko L. Kasčiūnas.

„Žinoma, daug geriau, kai retorika atitinka veiksmus. Bet vėlgi, aš renkuosi praktinius veiksmus, o ne retoriką. Esu girdėjęs daug gražios retorikos iš Obamos, bet iš jo girdėjau ir žodžius Medvedevui ( 2012 m. kovą kadenciją baigiantis Rusijos prezidentas D. Medvedevas atsakė į B. Obamos pažadą, kad JAV lanksčiau spręs dvišalius nesutarimus, tarp jų dėl priešraketinės gynybos sistemos Europoje, jeigu jis bus perrinktas lapkritį, – Red.)

Dmitrijus Medvedevas ir Barackas Obama
Dmitrijus Medvedevas ir Barackas Obama
© Reuters/Scanpix

Tada mes nekėlėme didelio triukšmo, o dabar tam tikros klaidelės atrodo, kaip pasaulio pabaiga. D. Trumpo vertinimai yra itin ideologizuoti, o liberalieji sluoksniai per ideologinius akinius bando suversti visą kaltę Trumpui“, – sakė L. Kasčiūnas ir vėl sulaukė aštrios pašnekovo reakcijos.

„Aš tikrai nesu liberalus, o ir Johno McCaino negalite pavadinti liberaliu. Laurynai, juokus kalbate, jei lyginate Trumpą su Reaganu, ačiū dievui, kad turime profesionalią JAV administracijos komandą. Bet negalima ignoruoti Trumpo žodžių, nes galutinius sprendimus priima prezidentas“, – atšovė V. Ušackas.

Sprendimai neatitinka nuostatų

DELFI TV pašnekovų nuomonės dėl D. Trumpo išsiskyrė dar kelis sykius. Parlamentaro teiginius kaip mat sukritikavęs V. Ušackas pabrėžė, jog D. Trumpo priimti sprendimai neatitinka jo paties vertybinių ar politinių nuostatų, tai esą tėra Pentagone, Kongrese, Valstybės departamente ir kitose institucijose esančių bei prezidentui patarinėjančių vadinamųjų profesionalų nuopelnas.

„Jie privertė Trumpą atsisakyti sankcijų Rusijai atšaukimo, būti palankesniu Europos atžvilgiu“, – teigė Ušackas ir sulaukė dar vienos retorinės L. Kasčiūno pastabos: o kas paskyrė patarėjus, tokius, kaip Herbertas MacMasteris, Johnas Boltonas ar Pentagono vadovas Jamesas Mattisas – ar ne pats D. Trumpas?

Putino ir Trumpo susitikimo tikroji reikšmė: ką už uždarų durų galėjo pažadėti JAV prezidentas
© Sputnik / Scanpix

„Bet jo vieši sprendimai, nepasikonsultavus su patarėjais, kerta JAV ir Europos bendradarbiavimui. D. Trumpas sukuria dramą. Čia norėčiau pacituoti Ronaldą Kesslerį, kuris rašo, kad D. Trumpas nori rodyti draugiškumą, sumažinti įtampą, bendrauti, bet kartu verčia pašnekovus jaustis nejaukiai.

Tai jo strategijos dalis, kad partneriai paklustų jo valiai. Jis elgiasi, kaip derybų metu, veikia meduolio ir botago principu. Bet kalbant apie susitikimą Helsinkyje, ši jo strategija virto tik meduolio principu“, – neatlyžo V. Ušackas.

Tai, jog D. Trumpas savo auditorijai siunčia norimą žinutę (nebus nereikalingos konfrontacijos su Rusija, bus sutaupomi amerikiečių pinigai NATO ir t.t.), o reali politika vyksta sava vaga, pastebi vis daugiau ekspertų, pabrėždami, kad stabilumą užtikrina D. Trumpo surinkta artimiausių bendražygių komanda, kuri dažnai nepritaria jo radikaliai retorikai.

Vis dėlto, pasak L. Kasčiūno, ypač Europoje pernelyg dažnai norima matyti neigiamus su D. Trumpu susijusius veiksnius, kurie esą iššaukia Senajame žemyne glūdintį antiamerikietiškumą ir kuria tam tikrą darbotvarkę. Tai esą – nieko naujo.

„Buvo George'as W. Bushas, senoji-naujoji Europa, buvo vienašališka politika, nukreipta į kai kurias Vakarų Europos šalis, o mums atsivėrė durys į NATO. Nesakau, kad transatlantinių santykių trūkinėjimas yra gerai, bet kai atsiranda geopolitinės kombinacijos ir JAV yra mūsų partneris, galbūt yra galimybė ieškoti naudos. Tam tikra D. Trumpo retorika gali katalizuoti veiksnius, bet neverskim ant jo visos kaltės, kai kurie procesai įsisenėję“, – bandė įtikinti L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, būtent D. Trumpas esą paskatino NATO reformas, Europoje esančių Aljanso narių pasižadėjimus didinti gynybos finansavimą.

Prezidentu pasitikėti negalima?

Tarp dviejų konservatorių DELFI TV studijoje įsiplieskęs ginčas, ko vis dėlto išties verta D. Trumpo retorika ir kokia jos įtaka, peraugo ir į ne visai diplomatinius palyginimus. Buvęs ambasadorius V. Ušackas negailėjo vaizdingų epitetų D. Trumpo pasirodymui Helsinkyje.

„Man jo veiksmai kelia didelį susirūpinimą, jo komunikacija kerta JAV ir Europos lyderių pasitikėjimą, elgesys yra šoumeniškas su Bolivudo diplomatijos elementais.

Be to, savo pasirodymais jis kuria tam tikras nuotaikas Amerikoje. Jei prieš metus 65 proc. amerikiečių pasisakė už NATO, dabar šis skaičius sumažėjo iki 40 proc. D. Trumpas savo žinutėmis keičia net respublikonų nuomonę – 80 proc. jų mano, kad Helsinkis buvo sėkmingas.

Šie faktai siunčia signalą, kad Europa ir Lietuva negali priimti kaip savaime suprantamo dalyko, jog JAV įsipareigojimai kolektyvinės gynybos sutartims bus įgyvendinti D. Trumpo prezidentavimo metu“, – rėžė V. Ušackas.

Angela Merkel, Donaldas Trumpas ir kiti G-7 lyderiai
Angela Merkel, Donaldas Trumpas ir kiti G-7 lyderiai
© AFP / Scanpix

Pastarąją tezę apie neva kilusią grėsmę JAV įsipareigojimams ginti savo sąjungininkes buvęs ambasadorius pakartojo net kelis sykius, dar sykį pridūręs, kad D. Trumpas pasirodė skystai.

DELFI paklaustas, kaip jis, apie savo galimą kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbęs diplomatas, kalbėtų su JAV lyderiu, prieš tai jo pareiškimus išvadinęs skystais ir viešai suabejojęs D. Trumpo administracijos pažadais vykdyti įsipareigojimus pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, V. Ušackas tikino, kad pirmiausiai reikia kalbėtis tarpusavyje ir nebūtinai su D. Trumpu.

Anot V. Ušacko, svarbiausia dabar – rūpintis savo gynyba: investuoti ne 2 proc., o gal net 4 proc. BVP šalies gynybai ir megzti kontaktus su JAV politikais – Kongreso, administracijos, Pentagono, kitų struktūrų įtakingais nariais, analitikų bendruomene. Tiesa, buvęs Užsienio reikalų ministras negailėjo patarimų ir Lietuvos viešajai erdvei.

„Mums reikia būti subtilesniems, parodyti išmanią diplomatiją, suvokiant realybę, nebūnant paranojiškiems, kad čia bus košmaras, pasaulio pabaiga, kaip ne kai kurie jauni diplomatai yra pareiškę. Turime solidžiai ir ramiai analizuoti situaciją“, – teigė V. Ušackas.

L. Kasčiūnui priminus, kad D. Trumpo kalbas vertėtų vertinti kaip skambutį, kuris „pažadino pacifizmo ir istorijos pabaigos miege snaudusius europiečius“, V. Ušackas dar kartą įgėlė D. Trumpui.

„Laurynai, pritariu, apie tai reikia kalbėt, bet kuo daugiau jis kalbės, vargu ar tai padės, ypač Vokietijoje. Nė vienas JAV prezidentas nebuvo išreiškęs nepasitikėjimo savo šalies žvalgyba, neabejojęs NATO 5 straipsniu.

Todėl mes turime dirbti su respublikonais ir demokratais ir tais, kurie atsisakė Trumpo paskyrimų, privalome su jais dirbti, reikia investuoti ir į savo gynybą, stiprinti aljansus Europoje ir padėti Vokietijai – galingiausiai Europos valstybei. Negalime laikyti saugumo garantijų, kaip savaime suprantamų“, – vėl pakartojo V. Ušackas.

Tuo metu L. Kasčiūno teigimu, tokie vertinimai gali būti pernelyg skuboti, nors ir sutiko, kad kalbėtis su amerikiečiai yra būtina.

„Taip, reikia išnaudoti visus įmanomus formatus. Pavyzdžiui, rugpjūčio 25 d. vyks Valdo Adamkaus konferencija, į Lietuvą atvažiuoja daug amerikiečių, Žygimantas Pavilionis bando juos įtraukti, kad išgirstų mūsų rūpesčius, – sakė L. Kasčiūnas, priminęs garsaus JAV analitiko Roberto Kagano palyginimą, kuriuo europiečiai priskiriami iš taikesnės Veneros, o amerikiečiai – iš karingojo Marso.

Putino ir Trumpo susitikimo tikroji reikšmė: ką už uždarų durų galėjo pažadėti JAV prezidentas
© Scanpix

Būtent pastarasis požiūris esą yra tinkamesnis kalbantis su Kremliumi, – žiūrėdamas karingiau į pasaulį geriau supranti, kaip veikia Rusija, kaip su ja kalbėtis, kokiais principais remtis.

D. Trumpas tęsia šį supratimą, o europiečių problema paprasta – jų saugumo pasaulėžiūra kitokia, jie gyvena Fukujamiškame istorijos pabaigos sapne. Esą geriau nekonfliktuoti su Rusija, o pastaroji tai supranta ir Kremliui geriau kalėtis su europiečiais, nei su griežta Amerika“.

Diplomatijos vilko pastabos

„JAV mums svarbios, bet D. Trumpo veiksmai nenuspėjami, skaldantys Vakarų lyderius, o ne telkiantys, kaip anksčiau, tad pasekmės gali būti ilgalaikės, nes dalis Amerikos visuomenės nuteikiami prieš Europą. Gerai kalbėti apie 2 proc., „Nord Stream“, bet ar mes galime juo pasitikėti?“, – retoriškai atšovė V. Ušackas, išsisukęs nuo tiesioginio klausimo, ar jis nepasitiki D. Trumpu, bet kartu dar kartą suabejojo jo sprendimų priėmimo logika.

Putino ir Trumpo susitikimo tikroji reikšmė: ką už uždarų durų galėjo pažadėti JAV prezidentas
© RIA/Scanpix

Jis taip pat patarė atsargiai vertinti praėjusį savaitgalį leidinyje „Financial times“ pasirodžiusį interviu su ilgamečiu JAV diplomatijos vilku, buvusiu Valstybės sekretoriumi ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Henry Kissingeriu.

Pastarasis interviu teigė, kad D. Trumpo ir V. Putino susitikimo reikėjo, be to – Vakarai esą klydo dėl požiūrio į Rusiją, naiviai manydami, kad Kremlius žais pagal Vakarų taisykles. Vis dėlto H. Kissingerio manymu, „būtent D. Trumpas gali būti ta istorinė figūra, kuri žymi eros pabaigą, net ir pats to nesuvokdamas“. Be to, anot H. Kissingerio, būtų ironiška, jei būtent europiečių nemėgstamas D. Trumpas priverstų juos pagaliau rimtai susirūpinti savo gynyba.

„Gerbiu H. Kissengerio nuomonę, bendraudavau su juo kasmet po keletą sykių. Bet nepamirškime, kad jis yra iš panašios stovyklos, kaip ir Trumpas, sakantis, kad reikia su Rusija bendrauti, apibrėžti įtakos zonas, jo pasakymas patvirtina mano abejones ir susirūpinimą, kad susiduriame su nauju fenomenu daryti sandorius kitų šalių sąskaita“, – įspėjo V. Ušackas.

Tiesa, tuo pačiu jis prisipažino, kad pats siūlo keisti Lietuvos santykius su Rusija – esą reikia ruoštis V. Putino pasitraukimui, remti demokratinius judėjimus ir politines jėgas, bendrauti su Rusija. Tačiau tuo pačiu suvokti, kad „Lietuva Rusijos nepakeis“, nors ir liks kaimyne.

„Turime investuoti į ateitį, esame ir liksime kaimynai, Kaliningradas yra pavojaus ir galimybių zona“, – teigė V. Ušackas ir sulaukė dar vienos L. Kasčiūno pastabos, kad Lietuva, kitaip nei didžiosios valstybės tokiuose bendravimo su Rusija formatuose gali daugiau rizikuoti dėl savo nelygiaverčio geopolitinio svorio, o Kremliaus pasiūlyti mainai gali būti ir pavojingesni, nei, pavyzdžiui, susitarimai tarp Rusijos ir JAV.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (524)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (8)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (208)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (5)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

Kitokie pasikalbėjimai. Mantas Katleris su Nagliu Bierancu (237)

„ Kitokie pasikalbėjimai “ — portale DELFI! Jau lapkričio 20 dieną DELFI TV žiūrovai ir...

Gyvai / Paskutinė galimybė pelnyti tašką Tautų lygoje: Serbija – Lietuva (32)

Lietuvos futbolo rinktinė baigia kovas debiutiniame Europos tautų lygos turnyre rungtynėmis...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...

Vadina sukčiavimu: vilnietis pakraupo sužinojęs, kiek kainavo tetos kelionė taksi (2)

Praėjusią savaitę DELFI perskaičiau pasipiktinusios pilietės tekstą apie Vilniaus taksi...

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius (397)

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be...

Prieš savaitę darytas paskutinis Nekrošiaus interviu: mirties nuojautos tuomet nebuvo (20)

Paskutinysis, dar niekur neskelbtas genialaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus interviu,...