aA
Kovą Vladimiras Putinas pompastiškai pristatė „analogų pasaulyje“ neturinčią sparnuotąją raketą su branduoliniu reaktoriumi. „Fantastika“ – taip ją įvertino Rusijos prezidentas. Bet panašu, kad viskas gali baigtis ekologine katastrofa: įtariama, jog bent viena raketa dingo. Jos ieško ir amerikiečiai.
© Youtube


Naujausią sparnuotąją raketą kovo mėnesį per priešrinkiminę spaudos konferenciją pristatęs V. Putinas tikino, jog paleista ji gali skraidyti praktiškai neribotą laiką, mat joje sumontuotas branduolinis reaktorius.

Į skeptikų pašaipas, kad Rusija sukūrė dar praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio technologiniais sprendimais paremtą ir itin pavojingą patiems rusams sparnuotąją raketą Kremlius atsakė ne tik V. Putino parodytu animaciniu filmu, bet ir vaizdo įrašu, išplatintu liepą.

Sėkmingi bandymai ar ne?

Jame užfiksuotas raketos paleidimas bei, kaip teigiama, raketų surinkimo cechas. 7,5 ilgio raketa po surežisuoto balsavimo Rusijos Gynybos ministerijos puslapyje gavo ir naują pavadinimą – Ch-101 „Burevestnik“. Ją gali paleisti Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-160 ir Tu-95.

Kremlius prisižaidė: įtariama, pametė išgirtą branduolinę raketą, jos ieško ir virš Baltijos jūros
© AP / Scanpix

JAV žiniasklaida – tiek CNN, CNBC, tiek jų konkurentai iš FOX, remdamiesi skirtingais šaltiniais JAV žvalgybos tarnybose kaip mat viešai suabejojo Rusijos savigyra: tuomet skelbta, kad visi keturi raketos bandymai baigėsi nesėkme.

Vieno bandymo metu raketa sprogo vos pakilusi, kita nuskriejo apie 8 km, o „sėkmingiausias“ bandymas įvyko praėjusį lapkritį Barenco jūroje, kur raketa tėškėsi į vandenį nuskriejusi vos 35 km.
„Klausykitės Rusijos prezidento ir juo tikėkite“, – lakoniškai JAV žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją neigė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Liepos mėnesį Rusijos Gynybos ministerija lyg niekur nieko skelbė apie tolesnius „Burevestnik“ modernizavimo darbus.

„Remiantis patikslintais reikalavimais tobulinti pagrindinių raketos dalių konstrukciją, vyksta paruošiamieji darbai prieš raketos bandymus“, – tikino Rusijos gynybos ministerijos, 12-ojo mokslinių tyrimų instituto mokslininkas Sergejus Percevas.

Tačiau dabar, praėjus beveik pusei metų nuo pirmųjų pranešimų apie nesėkmingus Rusijos raketos bandymus, pasirodė dar daugiau nerimą keliančių detalių: esą bent vieno raketos bandymo pasekmės gali baigtis ekologine katastrofa.

Ieško nuskendusios raketos

JAV televizijos kanalo CNBC šaltinių teigimu, trys Rusijos laivai išplaukė į Barenco jūrą, kurios dugne tikimasi aptikti sudužusios „Burevestnik“ liekanas. Tokią informaciją lakoniškai raportavo ir keli Kremliaus kontroliuojami kanalai, tiesa, Maskva buvo dar lakoniškesnė.

„Nėra informacijos, negaliu patvirtinti“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Jevgenijus Serebrenikovas, paklaustas apie numanomą incidentą. Tą patį kartojo ir D. Peskovas, nurodęs kreiptis į Gynybos ministeriją.

Amerikos mokslininkų federacijos branduolinės informacijos projekto direktorius Hansas M. Kristensenas „Burevestnik“ pavadino „kvailu ginklu, kuris gali sukelti daug bėdų ir nesuteikti jokio karinio pranašumo“. Šis mokslininkas yra aršiai kritikavęs ir JAV branduolinių ginklų modernizavimo programas.

Kremlius prisižaidė: įtariama, pametė išgirtą branduolinę raketą, jos ieško ir virš Baltijos jūros
© AP / Scanpix

„Pirma reikia surasti nukritusią raketą. Tikėtina, kad rusai žino, kur ji yra, o tada pamatysime, kas įvyks“, – teigė H. M. Kristensenas. Vien tai, kad jūros dugne guli branduolinis reaktorius, savaime nereiškia pavojaus – viskas priklauso nuo gylio ir to, kokius pažeidimus patyrė raketa bei jos branduolinis reaktorius.

Nuo to laiko, kai prieš daugiau, nei pusę amžiaus pirmieji branduoliniai reaktoriai buvo įtaisyti povandeniniuose laivuose, fiksuota dešimtys incidentų. 9 tokie laivai, Iš jų – 2 JAV, 5 – Sovietų sąjungos ir 2 – Rusijos yra nuskendę, kai kurie jų iki šiol neiškelti kartu su branduoliniais rekatoriais ir net branduolinėmis galvutėmis, mat jų iškėlimas yra ypač pavojingas.

Raketos „Burevestnik“ iškėlimas taip pat kelia pavojų – jei reaktorius išties nukentėjo, radiacija žmonėms gali kelti pavojų iškėlus pažeistas dalis į paviršių.

Pakitęs radiacinis fonas

Pačios raketos bandymai ir jos pristatymas JAV sukėlė nemenką šurmulį ir šiemet fiksuotas JAV Kongrese priimtame Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatyme (National Defense Authorization Act, NDAA). Rekordinį 717 mlrd. dolerių gynybos biudžetą 2019 metais numatančiame įstatyme, kurį jau pasirašė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pabrėžiama, kad pastarasis „ne vėliau, nei iki 2019 gruodžio pabaigos Kongresui pateiks įvertinimą, ar jis Rusijai iškėlė klausimą dėl naujų Rusijos ginkluotės sistemų“. Tarp pastarųjų yra ir Ch-101 „Burevestnik“.

Kremlius prisižaidė: įtariama, pametė išgirtą branduolinę raketą, jos ieško ir virš Baltijos jūros
© Rimas Pocius

Įstatyme pažymėta, kad Kongresas iki nurodytos datos tikėsis ir argumentuoto Rusijos atsakymo, ar šios sistemos nepažeidžia 2011-ųjų START sutarties. O jei pažeidžia, Kongresas pasilieka teisę svarstyti „atitinkamas JAV politinio, ekonominio ar karinio atsako priemones“.

Kita vertus, raketos „Burevestnik“ bandymai jau anksčiau pritraukė JAV dėmesį. Pernai radioaktyvaus Jodo-131 dalelių pastebėta ir virš Europos – apie tai skelbė Prancūzijos radiacinės ir branduolinės saugos institutas (IRSN).

Jodas-131, natūraliai neatsirandantis ir todėl su žmogaus veikla siejamas elementas, yra siejama su branduolinio ginklo bandymais – anksčiau ji buvo fiksuojama Černobylio ir Fukušimos branduolinių nelaimių vietose Pernai sausį mėnesį Jodas-131 užfiksuotas šiaurinėje Norvegijos dalyje, vėliau jo rasta ir Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Lyg tyčia, kaip tik tuo metu virš Barenco jūros sukiojosi ir JAV orlaivis WC-135 „Constant Phoenix“. Šie specialūs lėktuvai turi itin pažangią įrangą, kurie gali iš didelio atstumo fiksuoti radioaktyvaus fono padidėjimą ir sukurti specialiai branduolinių bandymų stebėjimui.

Kremlius prisižaidė: įtariama, pametė išgirtą branduolinę raketą, jos ieško ir virš Baltijos jūros
© Youtube

Ir nors amerikiečių pareigūnai paneigė, kad esama tiesioginio ryšio tarp minėto lėktuvo skrydžio bei radioaktyvaus fono padidėjimo, tai taip pat nebuvo pirmas kartas, kai su Rusijos raketos bandymais siejami radiaciniai incidentai.

Tų pačių metų spalį fiksuotas dar vienas radiacinio fono pakitimas virš centrinės Rusijos dallies. Iš pradžių įtarti incidentai Rusijos ar Kazachstano branduolinių tyrimų centruose, tačiau dabar manoma, kad radiacinio fono pakitimus galima sieti su naujosios Rusijos raketos bandymais.

Ko šalia Lietuvos ieškojo JAV lėktuvas?

Tai, kad Rusija iki šiol oficialiai nepatvirtino ieškanti „Burevestnik“ liekanų Barenco jūroje, regis, nedaro įspūdžio amerikiečiams. Šių metų kovą orlaivis WC-135 „Constant Phoenix“ pastebėtas kylantis iš Jungtinės Karalystės. Skrydžio tikslas – Barenco jūra. O prieš kelias savaites, rugpjūčio 8-ąją toks pat orlaivis pastebėtas jau virš Baltijos jūros.

Čia itin dažnai sukinėjasi JAV žvalgybos orlaiviai Global Hawk ir elektroninės žvalgybos lėktuvai RC-135. Tačiau šių lėktuvų paskirtis – elektroninių signalų ir antžeminių taikinių žvalgyba. WC-135 „Constant Phoenix“ paskirtis yra kita.

Kremlius prisižaidė: įtariama, pametė išgirtą branduolinę raketą, jos ieško ir virš Baltijos jūros
© Twitter nuotr.

Ir nors tiksli šio įslaptinto lėktuvo misijos oficialiai beveik niekada neskelbiamos arba Pentagono įvardijamos kaip „rutininės“, vien pats tokio orlaivio pasirodymas virš Baltijos jūros gali reikšti kelis dalykus. Iš didelio atstumo jutikliais matuoti pakitusį radiacinį foną galintis orlaivis galėjo matuoti tiek naujausius Rusijos raketos bandymus, tiek stebėti tai, kas vyksta Barenco jūroje, kur, kaip spėjama vyksta „Burevestnik“ iškėlimo operaciją.

Pastarąją gali stebėti ir JAV povandeniniai laivai, kurie nuolat sukiojasi Arkties vandenyne. Kita galima WC-135 „Constant Phoenix“ pasirodymo virš Baltijos jūros priežastis gali slypėti ir Lietuvos pašonėje – Kaliningrade, kur Rusija šiemet dislokavo balistinių raketų kompleksus „Iskander“. Šios raketos gali nuskrieti 500 km ir nešti branduolinius užtaisus, kuriuos Rusija, kaip spėjama, taip pat dislokavo Kaliningrado srityje.

Vis dėlto Rusijos susierzinimą dėl tokio lėktuvo pasirodymo gali rodyti vienas iškalbingas faktas – WC-135 „Constant Phoenix“ tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros perėmė iš Kaliningrado pakilęs Rusijos naikintuvas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

(Ne)Grįžtu. Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos (203)

Nuosavas namas, atostogos egzotiškuose kraštuose, daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas savas...

Žinomi bičiuliai ir kolegos gedi netikėtai mirusio Eimunto Nekrošiaus: liko nepapasakotos istorijos ir neįgyvendinti planai (57)

Antradienį, lapkričio 20 dieną žinomas teatro režisierius Eimuntas Nekrošius iškeliavo...

Panevėžys meta iššūkį sostinei: tikisi, kad Kalėdų eglė pranoks Vilniaus (103)

Prieš kelerius metus Panevėžys neturėjo, kur dėti akių iš gėdos, kai artėjant Kalėdoms...

Opozicija surinko parašus po interpeliacija švietimo ministrei Petrauskienei (182)

Opoziciniai konservatoriai antradienį pranešė surinkę reikalingus parlamentarų parašus po...

Ligoninių neuždarinės – jos užsidarys pačios: kur dėti ligonius ir gydytojus? išeitinės siektų šimtus tūkstančių (315)

Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas neabejoja valdžios pažadais, kad jie neuždarys nė...

Dar vienoje mokykloje pripurkšta dujų, trims mergaitėms prireikė medikų pagalbos (7)

Antradienį, 12.45 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Marijampolėje, „Ryto“...

Kaip pigių skrydžių bendrovės gauna pelną parduodamas nebrangius bilietus (25)

Finansų ekspertai teigia, kad pigūs lėktuvo bilietai ne visuomet yra tokie pigūs, sako LRT...

Klimatologas: blogiausiam klimato kaitos scenarijui išsipildžius pasikeis ir Lietuvos pajūris (4)

Klimato kaita gali būti laikoma viena iš priežasčių, dėl kurios kilo vienas iš daugiausiai...

Naujausias tyrimas: kada organizmas sudegina daugiausiai kalorijų net nieko nedarant (4)

Organizmo vidinis laikrodis diktuoja biologinį paros ritmą. Jis „pasako“ organizmui, kada šis...

Siaubas dangoraižyje: liftas krito net 84 aukštus (23)

Lapkričio 16 dieną Čikagos dangoraižyje liftas žemyn krito net 84 aukštus. Lifte įkalinti buvo...