DELFI TV konferencijoje dalyvavęs Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad kitais metais gynybai bus atseikėta 2,06 proc. BVP. Tačiau augančios ir modernizuojamos kariuomenės poreikiams tokios sumos 2019-2020 metais neužteks.
„Turime didinti ir kiekybinę plėtrą – formuoti „Žemaitijos“ brigadą, bet ir kokybinę plėtrą. Turime rasti būdų sukurti XXI a. kariuomenę, kuri turėtų ne tik paprastus ginklus, su kuriais gali kautis miškuose, turėtų būti ir didesnė šūvio galia – ne 5 ar 10, o 15 ir 20, turime investuoti į ginklų sistemas, ryšio priemones, naktinio matymo prietaisus, šaudmenų atsargas. Su 2 proc. greitai to pasiekti neįmanoma“, – sakė R. Karoblis.
Jo manymu, jei būtų pasiektas politinis susitarimas ir visuomenė, Lietuvos kariuomenė pasikeistų ne tik kiekybine ir kokybine prasmėmis. Pirmą kartą moderniosios Lietuvos istorijoje apie privalomąją karinę tarnybą, kaip pilietinę pareigą gali tekti pagalvoti ne tik vaikinams, bet ir merginoms.
„Žinoma, dėl visuotinio šaukimo turės būti ir visuomenės sutarimas, tam turi būti pritarta ir politiniu lygiu, pavyzdžiui, partijų susitarimo būdu.
Bet kai kalbama apie visuotinį šaukimą, kai šaukiami 19-mečiai,baigę gimnazijas ir vidurines mokyklas, kyla klausimai. Pavyzdžiui, ar tarnyba atidedama įstojusiems į aukštąsias mokyklas ir kokios to pasekmės, ar į kariuomenę šaukiami tik vaikinai ar ir merginos?
Aš manau, kad turėtų būti šaukiami ir vaikinai, ir merginos. Juk nemaža dalis merginų ir taip savo noru eina ir į profesionalią kariuomenę, stoja į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos karo akademiją. Tad visuotinio šaukimo atveju kvietimas tik vaikinams būtų tam tikra diskriminacija“, – pabrėžė Krašto apsaugos ministras.
Jo manymu, pasiekus politinį ir visuomenės sutarimą apie visuotinį šaukimą galima būtų kalbėti nuo 2021-2022 metų. R. Karoblis sutiko, kad tai reikštų, jog apie privalomąją karinę tarnybą jau dabar gali galvoti būsimosios šauktinės – šiandieninės 14-metės ir 15-metės.
Tiesa, ministras pabrėžė, kad tokie planai priklauso nuo kelių svarbių veiksnių. Pirmiausiai Krašto apsaugos finansavimo, kuris leistų sukurti atitinkamą infrastruktūrą.
„Jūs puikiai žinote, kad Lietuvoje šiuo metu yra dislokuota 1,2 tūkst. sąjungininkų karių, plečiame iki 1,6 tūkst. Mokomasis pulkas Rukloje jau dabar perpildytas.
Tad „Žemaitijos“ brigados batalionų kūrimas, esamų Dragūnų ir Birutės batalionų infrastruktūros plėtimas būtų išeitis, bet dar turime rasti sprendimą kaip perkelti vieną batalioną iš Ruklos į naują bazę šalia Vilniaus. Visa tai susiję ir su finansavimo klausimais, bet ir su karininkais puskarininkiais – kiek ir kur jų bus“, – sakė R. Karoblis. Jis pats augina dvi dukras, o dėl tarnybos nusiteikęs optimistiškai.
"Jų įkalbinėti nereikės", - jau po konferencijos pareiškė R. Karoblis.