Lyg tyčia, dar pernai metų birželį, tuo metu, kai aplink Žemę skriejo X-37B, tuometinis JAV karinių oro pajėgų kosmoso vadavietės vadas, generolas Johnas E. Hytenas pakartojo raginimą kurti „pajėgas, galinčias užtikrinti pranašumą kosmose.“

Tai reikštų ne jo vadovaujamą JAV karinių oro pajėgų padalinį, o atskirą – šeštąją karinių pajėgų rūšį. Šiuo metu JAV karinėse pajėgose yra 5 rūšys: armija, laivynas, karinės oro pajėgos, jūrų pėstininkų korpusas ir pakrančių apsaugos tarnyba.

Jau senokai vienokia ar kitokia forma sklandę panašaus pobūdžio pasiūlymai šių metų vasarą JAV Kongrese įgavo kūną: Atstovų rūmų Karinių pajėgų komitetas dar liepos mėnesį pritarė Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatymui (National Defense Authorization Act, NDAA).

Iš Kalifornijos pakilo raketa „Delta IV“ su šnipinėjimo palydovu

Šis dokumentas numato finansavimo eilutes visiems JAV karinių pajėgų projektams, kitaip sakant, visam gynybos biudžetui. Kitais metais pastarajam su visomis išlaidomis planuojama skirti per 700 mlrd. dolerių. Palyginimui, Lietuva gynybai kitais metais skirs 873 mln. eurų. Minėtame įstatyme numatytas ir Kosmoso korpuso steigimas.

Strateginių pajėgų pakomitečio vadovas, respublikonas Mike’as Rogersas ir kitas aukšto rango Atstovų rūmų narys demokratas Jimas Cooperis argumentavo, kad toks korpusas esą būtinas, mat JAV karinės oro pajėgos skiriama nepakankamai išteklių kosminei gynybai.

Vietoje to, išbarstytos JAV karinės kosminės programos priverstos tenkintis mažesnėmis finansinėmis galimybėmis, mat liūto dalis atitenka JAV karinių oro pajėgų „grietinėlei“: bombonešiams, naikintuvams, kitiems orlaiviams. O neskiriant pakankamai dėmesio karinėms kosminėms programoms JAV esą rizikuoja atsilikti nuo Kinijos ir Rusijos.

Vienas žingsnis atgal – du pirmyn

Tiesa, tokias ambicijas sukritikavo JAV karinių pajėgų vadovybė – nuo Jungtinių štabų viršininko, generolo Josepho Dunfordo ir karinių oro pajėgų sekretorės Heather Wilson iki paties Pentagono vado Jameso Mattiso. Jis netgi neįprastai savo rango pareigūnui laišku kreipėsi į kongresą, ragindamas atsisakyti Kosmoso korpuso idėjos.

„Tuo metu, kai mes bandome integruoti Gynybos departamento karinių pajėgumų funkcijas, aš nenorėčiau pridėti dar vienos atskirų pajėgų rūšies, kuri, tikėtina, būtų pernelyg siauros srities“, – rašė itin palankiai JAV karinėse pajėgose ir Vašingtone vertinamas buvęs jūrų pėstininkų generolas.

Įtakingų JAV generolų pasipriešinimas sulaukė pritarimo, mat Atstovų rūmai tėra viena iš kelių biudžeto tvirtinimo pakopų. Tai įrodė ir prieš kelias dienas Senato Karinių pajėgų komitete patvirtintas Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatymas, kuriame jau nebekalbama apie atskirų JAV kosmoso pajėgų įkūrimą. Be to, savo žodį dar turės tarti tiek Atstovų rūmų, tiek Senato asignavimų komitetai ir, žinoma, JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Žinią, kad įtakingas JAV Senato Karinių pajėgų komitetas nepatvirtino Kosmoso pajėgų įsteigimui greitai pasigavo žiniasklaida. O mokslinės fantastikos mėgėjų vaizduotę audrinusi mintis apie JAV Kosmoso pajėgas ir JAV kosminius jūrų pėstininkus tarsi oficialiai buvo palaidota. Bet tai - tik dalis tiesos, mat JAV karinės kosminės ambicijos tikrai nemirė.

Išties, Senato siūlomame variante liko būtinybė stiprinti centralizaciją, kai kalbama apie sprendimų priėmimą ir įsigijimams numatytus finansinius išteklius. Ir tai – tik pirmas iš dviejų žingsnių.

Supaprastinant biurokratines procedūras JAV karines kosmoso programas būtų atsakingos ne pavienės struktūros, o vieninga organizacija. Kitaip sakant perskirsčius atsakomybes sukuriamas iš esmės toks pats pajėgumas, tik be formalaus Kosmoso pajėgų pavadinimo.

„Galime pasidžiaugti, kad kitų metų įstatymo projekte numatytas pirmas žingsnis keičiant ir gerinant nacionalinio saugumo kosmose programas. Karinės oro pajėgos daugiau nebegalės kosmoso laikyti, kaip trečiarūšės svarbos prioritetu“, – sakoma Senato komiteto išvadose. Su jomis galiausiai sutiko ir ambicingesnį dokumentą siūlę kongresmenai M. Rodgersas bei J. Cooperis.

„Tai tėra pirmas žingsnis. Mes neleisime JAV nacionalinio saugumo kosmose veiklai dreifuoti iki kosminio Pearl Harboro“, – vaizdingai lygindami su JAV 1941-ųjų gruodį ištikusia tragedija Havajuose tikino kongresmenai.

Atsikratys Rusijos palikimo

Formaliai žiūrint, amerikiečius jau lenkia rusai. JAV atsisakius pilotuojamų erdvėlaivių „Space shuttle“ programos, civilinė JAV kosmoso agentūra – NASA jau ne vienerius metus priversta kliautis būtent Rusijos raketomis, kurios į kosminę erdvę, pirmiausiai tarptautinę kosminę stotį gabena tiek rusų kosmonautus, tiek JAV astronautus.

Be to, nepilotuojamos raketos Atlas III ir Atlas V, kurios gabena įvairius krovinius į orbitą, pavyzdžiui, JAV žvalgybinius palydovus, naudoja rusiškus variklius RD-180. Šį faktą rusai visada mėgsta paminėti, šaipydamiesi iš amerikiečių, kad jiems nepavyko sukurti geresnių variklių.

Tiesa, Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatyme taip pat numatyta atsisakyti užsienietiškų variklių ir kurti naujus savus bei stiprinti bendradarbiavimą su privačiomis kosmoso bendrovėmis, tokiomis, kaip „Space X“. Toks sprendimas leis JAV vėl naudoti pranašesnius daugiafunkcinius erdvėlaivius, kurie padės amerikiečiams dar kartą išsilaipinti Mėnulyje bei pirmiesiems pasiekti Marsą.

kyla space x

Galiausiai tokiose kosminėse varžybose viską lemia ne pareiškimai ar formalūs sprendimai, o reali pažanga. Pavyzdžiui, Rusija pirmoji dar 2015 metais sujungė savo Karines oro pajėgas ir vos 4 metus formaliai gyvavusias Kosmoso pajėgas į naują darinį – Aerokosmoso pajėgas.

Bet apie kosminius pajėgumus Rusija gali tik gražiai kalbėti, mat pagrindinė kosminės dalies užduotis – priešraketinė gynyba, nuo Žemės už 40 tūkst. km nutolusių objektų sekimas, ryšių, žvalgybinių ir kitų palydovų kūrimas bei priežiūra. O per pastaruosius metus Rusijos kosmines pajėgas sukrėtė virtinė nesėkmių – po kelių nesėkmingų raketų paleidimų arba gedimų orbitoje, Rusija neteko keliolikos karinių palydovų.

Įspūdingos erdvėlaivio galimybės

Tuo tarpu Rusija kol kas neturi nieko panašaus į jau minėtą X-37B. Daugiau, nei prieš 7 metus pirmą kartą į kosminę erdvę pakilęs erdvėlaivis X-37B tuomet praleido 224 dienas.

Didelį žiniasklaidos susidomėjimą kėlė paslapties skraiste gaubiamo erdvėlaivio misija. Pentagone ji lakoniškai įvardyta, kaip „eksperimentinė“, o pats X-37B – „orbitiniu bandymų aparatu“. Tokiomis formuluotėmis JAV karinės oro pajėgos, kurioms oficialiai ir priklauso šis erdvėlaivis, dažniausiai dangsto slaptas karines programas.

Ypač didelį ažiotažą kėlė faktas, kad 270 dienų kosmose išbūti sukurtas X-37B jau antrosios misijos metu šią ribą viršijo beveik dvigubai. O 2015-ųjų gegužę paleistas antrasis X-37B kosmose išbuvo rekordines 717 dienų, taigi – beveik dvejus metus.

Ir nors tai yra be žmonių įgulos žemės orbitoje skraidantis ir kursą dažnai keisti galintis erdvėlaivis, o ne stacionaria orbita aplink žemę besisukantis palydovas, tokia skrydžio trukmė bei įslaptintos misijos detalės kurstė ekspertų vaizduotę. Galbūt tai žvalgybinis, šnipinėjimo aparatas? O gal jame sumontuota įslaptinta ginkluotės ar kita įranga?

Ir nors konkrečių atsakymų Pentagonas nepateikė, neslėpta, kad amerikiečių kariškiai ypač patenkinti savo naujuoju „žaisliuku“. Šiuo metu kuriama nauja erdvėlaivio versija – X-37C, kuri bus maždaug pusantro karto didesnė ir galės sutalpinti ne tik daugiau slaptos įrangos, bet, kaip spėjama, ir šešis astronautus.