„Visi tokio pobūdžio nuogąstavimai yra pagrįsti – kaip keliami klausimai planuotojams ar tiems, kurie dirba su rizikomis, žvalgybos bendruomenei, karinių planuotojų bendruomenei. (...) Sakyti, kad tai yra visiškai su rizikomis nesusijęs dalykas, būtų naivu ir neprotinga. Žinoma, tai yra susiję. Tačiau tam turi būti parengti įvairiausi atsako planai, apribojant galimus efektus ar pasekmes ir visam Aljansui“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys, reaguodamas į visuomenės ir dalies politikų gretose jaučiamą nerimą dėl diskusijų apie karines misijas Ukrainoje.
G. Nausėdos patarėjas patikino – nei Lietuva, nei NATO Aljansas neturi jokio intereso tiesiogiai įsivelti į karinį konfliktą. Todėl, pažymėjo jis, kalbama tik apie paramos Ukrainai formas, kurių viena – mokomosios misijos.
„Tikrai nėra noro bet kokia kaina ar nepaisant nieko įsivelti į didelį konfliktą – tą visi deklaruoja ir tas yra aišku. Tačiau lygiai taip pat turime suprasti, kad šiuo metu tokios situacijos nėra ir bazinis scenarijus tokios situacijos nerodo. Tačiau jeigu karas pasisuka dar didesniu tempu Ukrainos nenaudai (...), mes tada turėsime spręsti kitokio pobūdžio problemas“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
„Šiuo metu kalbame apie paramą Ukrainai – ne apie kariavimą. Dar kartą pabrėžiu. Ir tai nėra kelias į tiesioginį NATO įsitraukimą“, – akcentavo K. Budrys.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Paryžiaus lyderis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Netrukus po to NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Visgi, Aljanso šalių gretose diskusijos dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą – tęsiasi. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
Budrys apie teroro išpuolį Maskvoje: ksenofobijos Rusijos visuomenėje daugės
K. Budrys mano, kad teroro išpuolis Maskvoje nėra kažkuo netikėtas, nes, pasak jo, teroristinės organizacijos Rusijoje yra įsišaknijusios. Jis svarsto, kad radikalizacijos Rusijos visuomenėje ateityje tik daugės.
„Tai yra (Rusijos – ELTA) realybė. Terorizmas ir tos organizacijos yra ten įsišaknijusios. Kas pasikeitė – kad pasikeitė dėmesys joms. Lygiai taip pat pasikeitė ir tarnybų pajėgumai Rusijoje, kurie gali būti skiriami kovai su terorizmu. Dar vienas labai svarbus dalykas yra imigrantų bendruomenė Rusijoje ir kylančios įtampos su ja ir kiek yra parametrų radikalizacijai, nauja atsiradusių Rusijoje“, – sakė K. Budrys.
„Visus šiuos dalykus sudėjus į visumą sakyti, kad teroro išpuolis yra kažkas, kas visiškai negali įvykti Rusijoje, būtų neprotinga, nes mes turime tokias situacijas atsikartojančias kitose valstybėse. Rusija yra didelis taikinys visoms teroristinėms organizacijoms“, – teigė jis.
Pasak jo, išpuolio gal ir buvo galima išvengti, jeigu būtų vykęs bendradarbiavimas su Vakarų šalimis, skiriančioms daug resursų kovai su terorizmu.
„Jis (Išpuolis – ELTA) gal galėjo neįvykti, jeigu būtų bendradarbiavimas, kuris buvo daug metų atgal su Vakarų valstybėmis, kurios yra tikrai stiprios kontrterorizmo srityje. Ir tai yra didelis pavojaus ženklas ir valdančiajam režimui – kiek jie gali rodyti, kad jie kontroliuoja situaciją“, – sakė jis.
„Net jeigu režimas ir bandytų nukreipinėti viešąją nuomonę į Ukrainą, (...) tai nenukreips pačios problemos šaltinio. Jis tikrai nemažės“, – taip pat pažymėjo K. Budrys.
Todėl prezidento patarėjas įsitikinęs, kad radikalizacijos ir ksenofobijos apraiškų Rusijos visuomenėje tik daugės.
„Radikalizacijai terpė gerės, kesenofobijos Rusijos visuomenėje daugės. Jau dabar matome pranešimus Vidurio Azijos piliečiams neiti iš namų vakarais dėl galimo susidorojimo ir išpuolių. Ir tai rodo taip pat daugybę nesveikos visuomenės požymių toje pačioje Rusijoje. Tai yra viena iš ligos netiesioginių pasekmių“, – pabrėžė K. Budrys.
Kovo 22-osios vakarą per teroro aktą Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“, naujausiais duomenimis žuvo virš 130 žmonių.
Grupuotė „Islamo valstybė“ (IV) prisiėmė atsakomybę už penktadienį Maskvos koncertų salėje įvykdytą mirtiną ginkluotą ataką.
