Žymus sociologas: ką atiduodame už tai, kad esame „Facebook“?

Vienas įtakingiausių postmodernistinių laikų stebėtojų ir interpretuotojų be pagyrų sulaukia ir kritikos, tačiau tikriausiai nė vienas negalėtų įrodyti, kad jo išsakytose mintyse apie pasaulį, kuriame gyvename šiandien, nėra tiesos.

Antradienio vakarą Vilniaus universiteto (VU) Teatro salė buvo sausakimša. Į garsiojo sociologo viešą paskaitą susirinko norintieji teoretiko mintis išgirsti savo ausimis, o kartu užduoti ir rūpimus klausimus.

Nuo 1971 m. Anglijoje gyvenantis sociologas ne kartą su atgarsiais yra pasisakęs apie vartotojiškumą, kuris mus įsupo ir neatrodo, kad norėtų paleisti.

Z. Baumanas konstatuoja, kad šiandienis vartotojas nė minutei nėra paliekamas poilsiui. Poreikis vartoti kurstomas kuriant naujas pagundas, paaštrinant vartotojo įtarumą ir nuolatinį nepasitenkinimą. Pasak mokslininko, dažnai sakoma, kad vartotojiška rinka gundo klientus. Tačiau kad taip nutiktų, vartotojas turi norėti būti sugundytas. O tai jis daro mėtydamasis nuo vieno traukos objekto iki kito, nuo vienos pagundos iki kitos.

Vartotojų blaškymąsi mokslininkas lygina su moderniais laikais įsigalėjusia pramonės visuomene, kai darbuotojas judėjo nuo vieno konvejerio prie kito.

Pasikeitė požiūris į meilę

Pasak sociologo, vartotojiškumas ir technologijų plėtra veda ir prie dar vieno pokyčio visuomenėje – požiūrio į santykius ir meilę.

Zygmundas Baumanas

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Mokslininkas šiandieniniams meilės santykiams apibūdinti naudoja žodį „takus“ (angl. liquid). Jis pastebi, kad internetas leidžia daug lengviau užmegzti santykius, bet juos daug lengviau ir užbaigti.

Pasak Z. Baumano, nuolatinių, ilgalaikių ryšių egzistavimas nyksta. Kaip pagauti vartotojiškumo manijos, taip ir santykių srityje šiandieninis žmogus bėga nuo vienų santykių prie kitų, kai tik prieš tai buvę nusibosta ar susikuriama vizija apie tobulesnius santykius.

Vis dažniau iš santykių tikimasi pažadų ir vilčių, norima pasitenkinti čia ir dabar, o jei tai nepavyksta, kaip pirkėjas grįžti į parduotuvę ir ieškai geresnės prekės. Žmonės pamiršta savo esamus santykius taip pat greitai, kaip numeta į šalį savo „iPhone“ telefoną, pasirodžius naujesniam modeliui.

Tampame nekantrūs

Su skepticizmu Z. Baumanas žiūri ir į socialinius tinklus, kurie užuot žadėję didesnę demokratiją, greičiau leidžia vartotojui susikurti komforto zoną, kurioje jis neieško dialogo.

Vis daugiau valandų žemės gyventojai praleidžia bendraudami ne su kitu žmogumi, o ekranu. Pasak sociologo, gyvenimas internete ir realybėje yra visiškai du skirtingi pasauliai su skirtingomis struktūromis ir taisyklėmis, tačiau vis dažniau renkamasi pasinerti į virtualų pasaulį.

Skaitmeninių technologijų atsiradimas padėjo žmonėms gyvenimą padaryti lengvesnį, bet kartu jomis nesinaudodamas žmogus lieka atskirtas nuo pasaulio. Baimė likti vienam, nepastebėtam verčia nerti į socialinius tinklus. Tačiau mokslininkas pastebi, kad noras „būti“ šiandieniniame pasaulyje atima privatumą.

Zygmundas Baumanas

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jis pataria atkreipti dėmesį į tai, kokie žmonės sulaukia daugiausia dėmesio. Ar jais netampa tie, kurie dalijasi pačiomis intymiausiomis savo gyvenimo detalėmis, apnuogina savo asmeninį gyvenimą prieš visus?

Bendravimą internetu žmonės renkasi ir dėlto, kad taip jie jaučiasi esantys patogesnėje aplinkoje. Nustoti atrašyti elektroninius laiškus, ignoruoti tam tikrus asmenis daug lengviau gyvenant gyvenimą internete nei sėdint šalia. Todėl ir mezgama vis daugiau „kontaktų“ be tikro „kontakto“.

Sociologas pastebi, kad populiarėjantis bendravimas internetu žudo kūno kalbą, nes bendraujant spaudžiant klaviatūrą visas emocijas galima išreikšti vos mažu antakių pakėlimu. Santykiuose ieškoma ne laimės, o patogumo.

Dėl greitai besikeičiančio pasaulio žmonės išsiugdė netoleranciją laukimui – jie nori visko ir dabar. Pasitenkinimas kokybe praranda savo svarbą dėl greičio ir kiekybės. Z. Baumanas pabrėžia, kad visuomenė tampa vis labiau nekantri.

Kita informacinių „technologijų“ mums padovanota „dovana“ - elektroninėje erdvėje kaupiamos žinios.

Kaip pabrėžia sociologas, dabar visa reikiama informacija yra talpinama internete, „debesyse“ ar serveriuose. Taigi, kam bandyti įsiminti visas detales ar svarbius faktus, jei viską galima susirasti naudojant „Google“ paiešką?

Kartu mokslininkas teigia, kad manydami, jog esame informacijos valdovai, iš tiesų klystame. Senos informacijos nustūmimas į užmarštį sukelia problemų analizuojant ir bandant rasti sąsajas gavus naują informaciją.

Įtaka demokratijai

Vos prasidėjus Arabų pavasariui buvo pabrėžiama, kad internetas ir informacinės technologijos padės pasaulyje įsigalėti demokratijai. „Twitter“, „Youtube“ ir kitos internetinės platformos leido visam pasauliui stebėti įvykius beveik realiu laiku. Pasaulio bendruomenė galėjo bendrauti, diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę politiniais klausimais.

Tačiau Z. Baumanas įžvelgia, kad iš tiesų internetas labiau kuria kiekvienam individui „šiltą“ prieglobstį, o ne padeda įsilieti į diskusijas, sekti skirtingas nuomones. Pasak jo, tipinis interneto vartotojas gali visą gyvenimą praleisti nematydamas, kad aplinkui – skirtingos nuomonės.

Žmonės internete labai paprastai susikuria sau komfortišką zoną, kurioje lankysis tik tuose socialiniuose tinkluose, tinklalapiuose ar žiniatinkliuose, kur palaikoma ir pritariama jo nuomonei.

Taip pat savo straipsniuose sociologas ginčijasi, kad vietoj demokratijos stiprinimo internetas tampa patogesniu būdu valdžiai atpažinti savo oponentus, ypač nedemokratinėse valstybėse. O sekimas socialiniuose tinkluose tampa toks paprastas, kai vartotojai savo asmenine informacija pasidalija savanoriškai.

Kaip savo straipsnyje „Ar „Facebook“ ir „Twitter“ padeda skleisti demokratiją ir žmogaus teises?“ yra pabrėžęs lenkų sociologas, „gyvename išpažinimo visuomenėje, kurioje skatinamas viešas savęs demonstravimas kaip pirminis ir lengviausias, taip pat įtakingiausias, būdas įrodyti savo egzistenciją“.

Taip pat su socialiniais tinklais įsitvirtina ir nauja mada – tingus aktyvizmas (angl. slacktivism), kai tikima, jog socialiniame tinkle „Facebook“ prie peticijos paspaustas „Patinka“ (angl. Like) mygtukas yra lygus politiškai aktyvaus gyventojo žingsniui.

Primename, kad Lietuvoje viešintis Z. Baumanas trečiadienį skaitys dar vieną paskaitą. Ji įvyks Vytauto Didžiojo universitete Kaune.