Ką tiria žvalgybos kontrolierius?
Laidoje N. Statkus teigė, kad jau sulaukė vieno gyventojo skundo, tačiau jis, deja, neatitiko kontrolieriaus kompetencijų. Laidoje kontrolierius paaiškino, ką konkrečiai vertina jo vadovaujama institucija.
„Žvalgybos kontrolierius vertina ir vykdo nuolatinę priežiūrą dviejų žvalgybos institucijų: Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD). Jis nevykdo kriminalinių žvalgybos objektų priežiūros ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų galimų pažeidimų, teisėtumo pažeidimų ar žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų jų veikloje“, – aiškino jis.
Gyventojas, kuris įtaria, kad jo veikla yra stebima ir turi nusiskundimų ar abejonių, kaip paaiškino N. Statkus, gali kreiptis į Žvalgybos kontrolierių ne tik dėl skundo, bet ir dėl konsultacijų.
„Tiesa sakant, rekomenduočiau pirmiausia pasišnekėti prieš teikiant skundus. Tai bene geriausia praktika. Aišku, kitas dalykas dar yra tas, kad žvalgybos kontrolierius taip pat nevykdo baudžiamojo persekiojimo, dėl to, pavyzdžiui, jeigu jau tuo klausimu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai yra pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą.
Arba, jeigu skundą išnagrinėjo kita kompetentinga institucija, tai žvalgybos kontrolierius privalo atsisakyti priimti tą skundą nagrinėjimui. Dar yra tam tikrų apribojimų: jeigu terminas yra vieneri metai nuo skundžiamos veiklos padarymo ar sprendimo priėmimo, tai irgi kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti tą skundą“, – pasakojo N. Statkus.
Tačiau, jo teigimu, yra ir atvejų, kuomet pats kontrolierius, įvertinęs, jog aplinkybės yra svarbios, gali imtis skundą tyrti.
„Anoniminių skundų taip pat kontrolierius, pagal įstatymą, neturėtų priimti, bet, vėlgi, gali, jeigu pats kontrolierius nusprendžia“, – aiškino pašnekovas.
N. Statkus taip pat laidoje įvardijo būdus, kaip gyventojai gali susisiekti su Žvalgybos kontrolierių institucija, ir papasakojo apie numatytus prioritetinius darbus.
„Pats pagrindinis tikslas yra pasiekti, bet ne tik Žvalgybos kontrolierių įstaigai, o kartu su kitomis valstybės institucijomos – tiek pačiomis žvalgybos tarnybomis, tiek jas kontroliuojančiomis institucijomis, kad jos, dirbdamos svarbų darbą, užtikrinant nacionalinį saugumą, tai darytų teisėtai, pagrįstai, kad piliečiai jaustųsi ramūs dėl savo teisių ir laisvių“, – akcentavo kontrolierius.
Šioje vietoje, kaip tęsė laidos svečias, iškyla nemažai konceptualių problemų: pavyzdžiui, kaip suderinti nacionalinio saugumo interesus bei žmogaus teises ir laisves?
„Tai viena iš tų problemų, kodėl nebuvo tokio instituto anksčiau. Verta prisiminti 2012 metus, kada buvo vykdoma žvalgybos institucijų veiklos reforma. Jos metu ir po jos buvo diskutuojama, ar verta tokį žvalgybos institutą steigti, bet nebuvo sutarta, kaip suderinti žvalgybą su skaidrumu, slaptumą su atskaitomybe ir žmogaus teises su saugumu. Dėl to ir nebuvo tas sprendimas tuo metu priimtas“, – prisiminė N. Statkus.
Vis dėlto, jo vertinimu, šiuos principus suderinti galima.
„Tos valstybės, kurios turi gerai veikiančią žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sistemą, yra atsparesnės negu tos, kurios to neturi. Aišku, jeigu žvalgybos institucijos veiks nepaisydamos žmogaus teisių ir laisvių reikalavimų, jeigu piliečiai jaus, kad jų teisės nėra užtikrinamos, tai pasitikėjimas tarnybomis mažės ir jų veikla bus mažiau efektyvi.
Kita vertus, jeigu žvalgybos tarnybos neturės pakankamai veiksmingų įrankių, o tie įrankiai negali būti vieši, dėl to, kad mūsų oponentai veikia viešais metodais, tai mes irgi neturėsime užtikrintų nacionalinio saugumo interesų, o būtent Žvalgybos saugumo tarnybos ir veikia tam, kad surinktų informaciją ir laiku pateiktų informaciją apie grėsmes mūsų konstitucinei santvarkai, ekonominiam saugumui, valstybės karinei galiai, vykdomai užsienio politikai“, – aiškino kontrolierius.
Ar reikalingas maksimalus terminas tarnybų veiksmams?
Kuriant šią įstaigą, buvo ir nuogąstaujančių, kad jos funkcijos gali dubliuotis su, pavyzdžiui, Seimo kontrolieriaus funkcijomis. Prieš kelis metus Seimo kontrolierius buvo įžvelgęs trūkumų VSD veikloje, vertindamas tarnybos veikimą buvusio „MG Baltic“ koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio atvejį.
N. Statkus nevertino šio konkretaus pavyzdžio, tačiau atkreipė dėmesį į VSD atliktą vidaus tyrimą.
„2018 metais buvo atliktas Seimo kontrolierių tyrimas dėl žmogaus teisių padėties valstybės saugumo departamente. Ten buvo keletas svarbių išvadų konstatuota. Viena iš tų išvadų buvo, kad nėra nustatytas maksimalus terminas žvalgybos veikloje, kai taikomos teismo nesankcionuojamos priemonės.
Atitinkamos rekomendacijos buvo pateiktos Vyriausybėi ir Valstybės saugumo departamentui, kad būtų tobulinamas vidaus darbo organizavimas, kad būtų paskirti pareigūnai, kurie būtų atsakingi už žmogaus teisių ir laisvių reikalavimų įgyvendinimą žvalgybos ir kontržvalgybos veikloje.
Pradėjau susipažinti su Valstybės saugumo departamente esama padėtimi žmogaus teisių ir laisvių srityje. Galiu preliminariai pasakyti, kad taip, iš tikrųjų yra pavesta konkrečiam vidaus kontrolės padaliniui tokias funkcijas atlikti – yra paskirti pareigūnai. Dabar belieka įsitikinti, kaip tos išmoktos pamokos veikia praktikoje, realiai“, – akcentavo N. Statkus.
To paties R. Kurlianskio advokatas viešai yra sakęs, kad jo ginamasis buvo sektas apie dešimt, o gal net ir daugiau metų. Laidoje buvo kalbama apie tai, kokie terminai tokioms priemonėms taikyti būtų proporcingi?
„Kalbant plačiau, neminint tos konkrečios bylos, tai čia, mano galva, reikia suprasti, kad labai svarbu yra pagrįstumo, būtinumo ir teisingumo vertinimas. Yra teismo sankcionuojamos priemonės ir ne teismo priemonės. Žvalgybos informacija yra renkama žvalgybos metodais, o teismo – iš duomenų bazių, iš žinybinių informacinių sistemų, išgaunama iš juridinių ir fizinių asmenų.
Labai svarbu, kad būtų nuolat vertinamas tas pagrįstumas ir teisėtumas. Žvalgybos įstatymas nustato, kad teismo sankcionuojami veiksmai ilgiausiai leidžiami atlikti šešiems mėnesiams, bet, jeigu yra būtinumas, po to vertinama, ar pasiekti tikslai, kodėl nepasiekti ir gali būti jie pratęsti trims mėnesiams, jeigu yra būtinybė, bet tas pratęsimų skaičius yra neribojamas“, – kalbėjo kontrolierius.
„Čia, iš tikrųjų, reikia suprasti, kad priešiškų valstybių ardomoji veikla, veikla, kai siekiama gauti įslaptintą informaciją, jautrią informaciją, gali tęstis kelis metus. Gali tęstis dešimtmečius kartais ir ją aptikti, surinkti informaciją, paskui įrodymus užtrunka pakankamai ilgai laiko, dėl to nustatyti konkretų maksimalų terminą, kiek vienokie ar kitokie veiksmai gali būti atliekami, aš manau, būtų netikslinga“, – svarstė N. Statkus.
Pašnekovo teigimu, erdvės įstatymų korekcijoms vis dėlto yra.
„Kaip tik po to tyrimo 2020 metų pabaigoje buvo pateiktas Žvalgybos įstatymo pakeitimo projektas, kur buvo siūloma, kad žvalgybos metodų taikymo sąlygas nustatytų ne Vyriausybė, bet krašto apsaugos ministras, nustatydamas užduotis AOTD ir VSD, – kad užduočiai atlikti būtų nustatomi galimi taikyti metodai: kad tų metodų taikymas galiotų tiek, kiek yra reikalinga užduočiai atlikti, koks numatytas terminas užduočiai atlikti ir tada, atitinkamai, ir žvalgybos informacija būtų saugoma tiek ilgai, kiek reikia žvalgybos užduočiai atlikti.
Mano galva, būtų galima grįžti prie šitų nuostatų, nes kaip tik dabar Seime yra Žvalgybos įstatymo projektas. Yra kitas projektas, bet tas nuostatas dar būtų galima svarstyti – ar verta būtų jas įtraukti į šitą projektą“, – teigė jis.
N. Statkaus teigimu, vienas iš jo vadovaujamos įstaigos svarbių prioritetų – darbas su visuomene.
„Visuomenei labai svarbu žinoti ir pasitikėti žvalgybos tarnybomis. Svarbu ir edukuoti pačią visuomenę apie žvalgybos tarnybų vaidmenį, užtikrinant institucinę santvarką, mūsų nacionalinį saugumą“, – tvirtino N. Statkus, akcentavęs, kad planuoja susitikti su nevyriausybinėmis organizacijomis išklausyti jų siūlymu.
