Tokį Žvalgybos įstatymo papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Artūras Paulauskas ir Darius Petrošius.
Įstatyme siūloma taip pat įtvirtinti, kad sekimas žvalgybinei informacijai rinkti būtų atliekamas tik gavus apygardos teismo nutartį.
Pasak projekto autorių, šiuo metu galiojančiame Žvalgybos įstatyme yra nustatyta, jog informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdai, kuriais gali būti suvaržomos asmens teisės ar laisvės turi būti sankcionuotos apygardų teismų. Tačiau dabar galiojantis Žvalgybos įstatymas leidžia vykdyti sekimą nesankcionuotai, o tai galimai prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
"Sekant asmenį neabejotinai surenkama informacija ir apie privatų asmens gyvenimą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt.", - sako A. Paulauskas ir D. Petrošius.
Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme yra numatyta, jog sekimą kriminalinės žvalgybos subjektai gali atlikti, jei yra gauta prokuroro ar teismo sankcija, o tam tikrais atvejais sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka. Jeigu sekimas atliekamas daugiau kaip 3 dienas, tačiau ne daugiau kaip 3 mėnesius, tęsti sekimą galima tik sankcionavus prokurorui.