G.Zenkevičius vadovavo iš Afganistano praėjusios savaitės viduryje grįžusiai Lietuvos žvalgybinei grupei. Kartu su Lietuvos kariškiais ir diplomatais, Goro provincijoje apsilankė ir atstovai iš šalių, dalyvausiančių Lietuvos vadovaujamoje misijoje - Danijos, Islandijos, Latvijos, JAV ir Didžiosios Britanijos.
"Turime ruoštis tam, kad pasiliktume per žiemą, ir ne tik patys išgyventume, bet galėtume ir visaverčiai dirbti, padėti vietos gyventojams. Nuo mūsų buvimo Gore priklausys ir tai, ar provincijoje pasiliks tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos", - kalbėjo G.Zenkevičiaus.
Jo teigimu, per palyginti trumpą laiką - du mėnesius - ruošiantis misijai, Lietuvai teks spręsti tris problemų grupes: materialinio-logistinio aprūpinimo, teisines- organizavimo bei ideologines-moralines.
"Nors galioja geras įstatymas, reglamentuojantis kariškių dalyvavimą tarptautinėse misijose, dar nesame paruošę įstatymų bazės, susijusios su dalyvavimu tokio pobūdžio ekspedicinėse operacijose, trūksta kai kurių poįstatyminių aktų", - teisinių problemų ratą apibūdino pulkininkas leitenantas.
Jo teigimu, materialiniu - logistiniu požiūriu atsakymai į daugelį klausimų žinomi.
"Iš vietinių tiekėjų galima įsigyti viską - nuo kuro iki maisto ir vandens. Viską gali pristatyti į vietą ir laiku, viską lemia kainos", - pasakojo G.Zenkevičius.
Pasak jo, didžiąją dalį įrangos planuojama įsigyti Afganistane, strateginio ir taktinio transportavimo paslaugas žada suteikti JAV ir Didžioji Britanija.
Anot G.Zenkevičiaus, tebelieka neatsakytas klausimas dėl galimo aktyvesnio Lietuvos bendrovių dalyvavimo aprūpinant misiją.
Pulkininko leitenanto teigimu, vienintelė Afganistane veikianti Lietuvos bendrovė - pagal sutartį su Didžiąja Britanija dirbanti sraigtasparnių remonto įmonė "Helisota".
Misijos organizavimo ir aprūpinimo išlaidoms Jungtinės Valstijos planuoja skirti 10 mln. dolerių (26 mln. litų). Iš krašto apsaugos biudžeto misijai planuojama 9 mln. litų, ir, pasak G.Zenkevičiaus, šios sumos viršyti neketinama.
Trečioji problema, karininko teigimu, - atsakomybės už misiją ir suvokimo, kad "esame didelio regiono Afganistane valdymo dalis, priimsime sprendimus, kurie gali turėti įtakos kitos valstybės likimui".
"Kariniu požiūriu mūsų misija aiški. O supratimo, kaip padėti kurti afganistaniečiams jų valstybę, mums - jaunai demokratinei šaliai - dar trūksta", - sakė G.Zenkevičius. Jis pabrėžė misijoje dalyvausiančių civilių specialistų iš įvairių šalių svarbų vaidmenį.
Lankydamiesi provincijos sostinėje - Čagčarano miestelyje, žvalgybininkai susitiko su Goro provincijos gubernatoriumi Qadeeru Alamu (Kadiru Alamu) , policijos viršininku Faizulah Salihe (Faizula Salihė) ir Goro provincijos įgaliotiniu generolu Nooru Mehammedu Kakeru. Su Q.Alamu Lietuvos misijos dalyviams susitikti nebeteks, nes jis baigė savo rotaciją ir grįžo į Afganistano sostinę.
Goro provincijoje nėra nei Afganistano nacionalinės armijos, nei tarptautinių pajėgų karių, tvarką palaiko nedidelis Afganistano nacionalinės policijos padalinys.
Pasak G.Zenkevičiaus, saugumo padėtis Gore, palyginti su neramiais Afganistano regionais, nebloga. Potencialus nestabilumo šaltinis - įvairūs kriminaliniai elementai, buvę karo lauko vadai, kurie nori išsaugoti savo įtaką.
Prieš du dešimtmečius, per sovietinę Afganistano okupaciją, Čagčarane buvo dislokuoti du sovietiniai batalionai, tačiau dėl smarkaus vietos gyventojų pasipriešinimo jie padėties provincijoje nekontroliavo. Į provinciją praėjusiame dešimtmetyje nepavyko įsiveržti ir talibų pajėgoms.
Pavojų gali kelti seni minų laukai, kurių tik dalis sužymėta specialiuose žemėlapiuose.
Pasak G.Zenkevičiaus, nors ankstesniais metais provincijoje veikė keleto tarptautinių organizacijų atstovybės, dėl atšiaurios žiemos jos buvo evakuotos, ir šiuo metu Čagčarane tebėra likęs vienintelis Jungtinių Tautų atstovas.
670 tūkstančių gyventojų turinčioje, maždaug pusės Lietuvos plotą užimančioje provincijoje veikia 20 medicinos pagalbos punktų, tačiau medikų paslaugų labai trūksta. Pasak G.Zenkevičiaus, nepritekliaus sąlygomis vienintelėje Čagčarano ligoninėje dirba medikų iš Kroatijos grupė, kitoje provincijos vietoje - Prancūzijos gydytojų organizacijos atstovai.
Goro provincijoje veikia 383 mokyklos, tačiau tik 20 mokyklų yra išlikusi infrastruktūra. Provincijoje mokosi 80 tūkst. moksleivių, iš kurių 21 tūkst. - mergaitės.
Vienintelis elektros šaltinis Gore - kilnojamieji generatoriai. Namuose matyti nemažai palydovinių TV antenų, kai kurie privatūs asmenys nuomoja generatorius. Nors provincijoje kelių tinklas išvystytas labai silpnai, žvalgybininkai pastebėjo automobilių.
Žvalgybininkai įsitikino, kad Čagčarane esantis gruntinis lėktuvų nusileidimo takas palyginti neblogos būklės, jame gali nusileisti sunkieji transporto lėktuvai "C-130 Hercules".
Goro ir dar trys Afganistano provincijos pateko į NATO vadovaujamos Tarptautinių paramos saugumui pajėgų (ISAF) plėtros antrąjį etapą. Iki šio rudens keturiuose Vakarų Afganistano miestuose - Herate (Herato prov.), Kala Nau (Badgio prov.), Čagčarane (Goro prov.) ir Farahe (Faraho prov.) visu pajėgumu turi pradėti veiklą keturios provincijų atkūrimo grupės. Šiuo metu visoje Afganistano teritorijoje veikia 19 provincijos atkūrimo grupių.
Planuojama, kad Goro provincijos Afganistane atkūrimo grupės bazė su maždaug 70-čia Lietuvos kariškių pradės veikti birželį, o spalį ji turės veikti visu pajėgumu ir išsiplės iki maždaug 150 žmonių
Provincijos atkūrimo grupės tikslas bus kartu su Afganistano kariuomene užtikrinti saugumą provincijoje, stiprinti Afganistano vietos valdžios įtaką, remti policijos pastangas kovoje su nusikalstamumu ir aguonų auginimu, sudaryti sąlygas tarptautinių humanitarinių ir nevyriausybinių organizacijų veiklai.