„Mes nedalyvaujame jokiose derybose. Mes ruošiamės dvylikai kovų, kur Laisvės partijos kandidatai vienmandatėse kovos prieš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatus vienmandatėse. Tai reiškia, kad mums reikės išsiaiškinti, kas yra stipresnis tose vienmandatėse apygardose, ir koks kieno svoris bus Seime. Tada bus galima kalbėti apie bendradarbiavimus“, - sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Partijos pirmininkei toks elgesys atrodo natūralus.
„Na, o ką daryti partijai, kuri dvylikoje vienmandačių išėjo prieš TS-LKD dvylika kandidatų? Mes norime sutelkti savo rinkėjus, kad jie ateitų į antrą turą ir kad Laisvės partijos balsas būtų dar stipresnis LR Seime. Tada būtų galima derėtis lengviau su bet kokia politine partija, taip pat ir TS-LKD“, - sakė A. Armonaitė.
Politikė sakė, kad partija trečiadienį savo štabe svarstys, o paskui ir valdyboje, apie tai, ar reikėtų išreikšti paramą kokiems nors politikams ten, kur Laisvės partijos kandidatai nepateko į antrus turus.
„Ten, kur Laisvės partija neturi kandidatų, manau, kad būtų racionalu pakviesti rinkėjus rinktis liberaliausią kandidatą“, - sakė A. Armonaitė.
Pasak Laisvės partijos pirmininkės, šiuo metu dar nėra visiškai aišku, ar jos vadovaujama politinė jėga būtų pasirengusi bendram darbui su TS-LKD. Ji pripažino, kad tai yra labai skirtingos organizacijos.
„Su visais galima rasti bendrų taškų, bet tai yra labai skirtingos organizacijos. Laisvės partija yra su labai drąsiomis, liberaliomis idėjomis išrinkta į parlamentą. Ir šioje kadencijoje labai dažnai mūsų nuomonės skyrėsi nuo TS-LKD politikų, ekonominėje darbotvarkėje galbūt irgi kartais turėsime skirtingų nuomonių. Čia – dar atskira šneka“, - sakė A. Armonaitė.
Laisvės partija tarp savo prioritetų išskiria švietimą, žmogaus teises, ekonominę laisvę, aplinkosaugą. Partijos pirmininkė sakė, kad konkrečių pasiūlymų dėl koalicijos formavimo nėra sulaukusi, tačiau bendro pobūdžio pokalbių su TS-LKD pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu buvo.
„Kad geras pasirodymas buvo ir mūsų, ir TS-LKD. Trumpai kalbėjomis su Gabrieliumi, tačiau konkrečių dėlionių dar tikrai nėra“, - sakė A. Armonaitė.
Bendrai partijos pirmininkė tikino, kad abu variantai – tiek darbas valdančiojoje daugumoje, tiek opozicijoje yra galimi.
„Mes esame atviri, esame pasiruošę dirbti ir opozicijoje, tačiau, žinoma, kad tą Lietuvą norėtųsi kurti proaktyviai. Daug laiko buvo sugaišta per šiuos ketverius metus. Jeigu būtų galimybė, mums būtų svarbu įgyvendinti savo programą valdančiojoje koalicijoje. Bet, jeigu nepavyktų susitarti arba nebūtų kvietimų, tai tikrai dirbsime opozicijoje labai nuoširdžiai, ir, manau, kad iš opozicijos irgi galima daug ką nuveikti. Supratau tą dirbdama Seime dabar opozicijoje“, - kalbėjo A. Armonaitė.
Mano, kad tikrosioms deryboms dar ankstoka
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis tokį kalbėjimą sieja su laikotarpiu tarp dviejų rinkimų turų.
„Man rodos, kad tai ir parodo, kur mes dabar esame. Visi esame prieš antrąjį turą. Visi turime daugiau arba mažiau kandidatų antruosiuose turuose. Ir visi nori dabar pakalbėti apie savo partijos privalumus ir, tiesą sakant,tai yra teisinga taktika – kalbėti už savo partiją, kandidatus, agituoti už savo partiją, ir raginti žmones už tai balsuoti. Dabar yra dar toks etapas, kur bet koks koalicijų derinimas yra truputėlį ankstyvas, ir jis gali net gal ir erzinti rinkėjus. (…) Ar aš matau galimybę apskritai kalbėtis? Žinoma, bet, man rodos, kad dabar su tomis kalbomis dar ankstoka“, - kalbėjo G. Landsbergis.
TS-LKD pirmininkas nesureikšmina to, kad jo ir Laisvės partijos vertybės nėra visiškai tapačios, tačiau, pasak jo, pamatiniai dalykai sutampa.
„Jei jos visiškai atitiktų, tai būtų viena partija. Aš matau, kad kai kurie pamatiniai dalykai, jeigu mes kalbame apie pagarbą žmogaus teisėms, apie žodžio laisvę, vakarietišką Lietuvos kryptį, sutampa. Bet ir su socialdemokratais jie sutampa. O tai, kad tai yra skirtingos partijos, turinčios skirtingas programas ir skirtingai matančios prioritetus valstybėje, tai tuo ir graži demokratija, kad žmonės gali išsirinkti, kas jiems yra prioritetas, ir balsuoti už tą partiją, kurių prioritetai atitinka jų“, - sakė G. Landsbergis.
Kalbėdamas apie būsimąją valdančiąją daugumą, jis pakartojo dar rinkimų naktį išsakytą idėją, kad „naujoji Vyriausybė turi matyti ne tik už ją balsavusius rinkėjus. Prie naujo Vyriausybės stalo turi būti apimti visų rinkėjų lūkesčiai“.
Nemano, kad kils įtampų santykiuose su Nausėda
Tiek G. Landsbergis, tiek A. Armonaitė teigė sulaukę prezidento Gitano Nausėdos skambučių su sveikinimais dėl rinkimų rezultatų. Pasak partijų lyderių, apie antrus turus ir politinius dalykus nebuvo kalbėta.
Kol kas nei viena iš dešiniajame politiniame flange esančių partijų nemato grėsmės, kad galėtų kilti įtampų su prezidentu Gitanu Nausėda. Nors viena jų – Liberalų sąjūdis savo programoje turi numatęs punktą, kad į Europos Vadovų Tarybą turėtų vykti ne prezidentas, o premjeras arba premjerė.
„Tokia buvo politinė tradicija, ir mes manome, kad prie jos turėtų būti grįžta“, - sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio lyderės nuomone, dar yra anksti kalbėti apie santykių su Prezidentūra perspektyvą.
„Aš manau, kad labai anksti apie tai kalbėti. Šiandieną esame susikoncentravę į pirmąjį etapą“, - sakė V. Čmilytė Nielsen.
Partijos pirmininkė taip pat paaiškino, kaip jos partija supranta gerovės valstybę.
„Gerove mes įsivaizduojame ne tai, ką maloniai dalina valdžia, o tai, ką uždirba ir sukuria savarankiškas, laisvas žmogus. Šia prasme mūsų gerovės supratimas galbūt skiriasi nuo kai kurių partijų, kurios propaguoja daugiau draudimus ir kontrolę. Džiaugiuosi, kad rinkėjai šiuose rinkimuose, atrodo, daugiau duoda didesnį pasitikėjimo mandatą pokyčiams, kurių dalimi mes irgi tikimės būti“, - sakė V. Čmilytė-Nielsen.
TS-LKD lyderis jokių trinčių santykiuose su prezidentu nemato. Jis pozityviai prisiminė ir G. Nausėdos debatus su Ingrida Šimonyte.
„ Man atrodo, kad ir debatai, kurie vyko prieš prezidento rinkimus, ko gero, buvo aukščiausia lyga – tai, ką mes esame turėję debatų kultūroje Lietuvoje. Tą rinkimų išvakarę visi prisimena kaip ypatingai orų dviejų rimtų politikų, valstybininkų diskusiją apie Lietuvos ateitį“, - kalbėjo G. Landsbergis.
Jis kol kas nebuvo linkęs svarstyti Liberalų sąjūdžio idėjos dėl to, kad į EVT turėtų vykti premjeras.
„Ankstyvas klausimas, galbūt šitas klausimas gali iškilti kada nors ateityje, o gal ir neiškils“, - sakė G. Landsbergis.
Laisvės partijos pirmininkė tikisi, kad valdančiųjų santykiai su prezidentu bus geri, tačiau savaime to nelaiko vertybe.
„Aš tikiuosi, kad bet kokios koalicijos santykiai su prezidentu bus geri, bet svarbiausia turbūt yra ne geri santykiai, o, kad sprendimai būtų orientuoti į ateitį, kad apie švietimą daugiau galėtume pasikalbėti ir nuveikti. Geri santykiai nėra savaiminė vertybė, bet aš tikiuosi, kad jie bus geri“, - sakė A. Armonaitė.
Ji nematė prasmės keisti jau prigijusios tradicijos, kad į Europos Vadovų Tarybą Lietuvos atstovauti vyksta prezidentas.
„Nežinau, gal prezidentas ir galėtų važiuoti – jeigu dabar važiuoja, anksčiau važiavo, tai gali galbūt ir toliau ten važiuoti. Juk užsienio politiką įgyvendina prezidentas su Užsienio reikalų ministerija. Aš čia nematau, kad tai būtų labai svarbus klausimas“, - sakė A. Armonaitė.