B. Tsiupyn „Žinių radijui“ komentarą davė Briuselyje, prieš NATO viršūnių ir Europos Vadovų Tarybos susitikimus. Jis paaiškino, kodėl ukrainiečiai vengia bendrauti su žurnalistais.
„Ar galite įsivaizduoti gelbėjant savo gyvybę – supakuojant savo gyvenimą nedidelėje kuprinėje ir bėgant nuo bombardavimų ar galvojant apie savo artimuosius, iš kurių kai kurie yra saugesnėse vietose, o kai kurie – pavojingesnėse Ukrainos vietose? Manau, kad tada yra lengva suprasti, kodėl žmonės galvoja, jog duoti interviu jiems nėra prioritetas šiuo siaubingu metu. Kai kurie, matyt, jaudinasi ir kad negali apie tai kalbėti tinkamai“, – „Žinių radijo“ žurnalistei sakė B. Tsiupyn.
Jis pasakojo, kad pats jau seniai gyvena Londone, bet Ukrainoje lankėsi praėjusiais metais, kur gyvena nemažai jo artimųjų.
„Dalis mano šeimos gyvena Ukrainoje, komendanto valandoje jie negali eiti iš namų dienų dienas, aš jaudinuosi dėl jų. Kiti mano šeimos nariai yra Vakarų Ukrainoje, jie šiek tiek saugesni, bet vis tiek stengiuosi reguliariai kalbėti su savo mama – kelis kartus kasdien. Jaučiuosi nepaprastai kaltas, kad esu saugus, toli nuo Ukrainos“, – pripažino B. Tsiupyn.
Kaip jam pasakojo mama, pavojaus sirenos gaudžia net mažuose miestuose, esančiuose toli nuo karo fronto.
„Jie jaučia spaudimą, girdi bombardavimus aplinkinėse vietovėse, jie girdi istorijas apie kitur naikinamus kaimus ir miestus“, – sakė žurnalistas.
B. Tsiupyn vertinimu, patirta prichologinė trauma taip pat gali paaiškinti, kodėl ukrainiečiai kol kas nenori kalbėti apie savo patirtį.
„Aš esu tūkstančiais myliu nuo Ukrainos, o jaučiuosi traumuotas. Esu tikras, kad milijonai ukrainiečių yra visiškai sutraumuoti to, ką jiems tenka patirti“, – komentavo jis.
Ukrainiečiai tikėjosi, kad karo nebus: dabar nori stebuklo
B. Tsiupyn „Žinių radijo“ žurnalistei pripažino, kad ukrainiečiai tikėjosi geriausio, – kad karas neįvyks.
„Kartais tai vienintelis būdas išlikti ir manau, kad ukrainiečiai iki paskutinės akimirkos tikėjo, jog tai neįvyks, kad galbūt Rusija bandė tik išgąsdinti Ukrainą, jog ji paklustų, galbūt bandyta ieškoti jos limitų. Aš manau, kad buvo analitikų, žmonių, manančių, jog išmano geopolitiką, kurie tvirtino, kad tai neįmanoma, neproduktyvu, būtų blogai pačiam Putinui tįsti Rusiją per visa tai. Net jie klydo“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Žurnalistas priminė, kad Ukrainos istorijoje buvo tragiškų etapų ir pamokų apie tai, kokia Rusija gali būti siaubinga.
„Mes patyrėme Holodomorą, badą, organizuotą Maskvos po 1930-ųjų metų. Mes patyrėme labai žiaurią politiką iš sovietų, Maskva dirigavo veiksmams Vakarų Ukrainoje. Kai kurie mano protėvių buvo išsiųsti į Sibirą, kiti – į kitas vietas. Mano prosenelis iš ten ir negrįžo, jis palaidotas kažkur Čeliabinske.
Taigi, iš vienos pusės daug ukrainiečių turi daug siaubingų istorijų apie tai, ką sugeba Maskva, bet vis tiek mes manėme, kad žiaurumas ir karas yra neišsilavinusiems, senoviniams žmonėms, kad mes geresni, kad yra kažkokios ribos, žmogiškumas, naujos idėjos, nauji supratimai, technologijos, kurios mums padeda. Pasirodo, kad ne“, – sakė B. Tsiupyn.
Jo teigimu, ukrainiečiai nori saugumo.
„Jie nori, kad baigtųsi karas, jie nori apsaugos, nori stebuklo. Manau, kad tai yra apie viltį. Nemanau, kad žmonės, ypač gatvėse, nori girdėti analitikus, kurie kalba tai, ką kalba ponas Stoltenbergas, – kad jie pirmiausia gins NATO teritoriją, kad gins karių skaičių Rumunijoje, Lenkijoje ar net Baltijos šalyse.
Manau, kad dauguma ukrainiečių mano, jog šios šalys yra jau apsaugotos savo NATO naryste ir tai, ko jie tikisi, yra stebuklas, – kad NATO, stipriausia karinė galia Europoje, ateitų jų ginti. Kadangi esu realistas, žinau, kad šansų, jog tai įvyktų, yra nedaug“, – pripažino B. Tsiupyn.
Visgi jis akcentavo, kad yra šalių, kurios padeda daugiau už kitas.
„Galbūt kai kurios NATO, Europos šalys suvaidins svarbesnį vaidmenį ir gintų Ukrainą, kad rusų kariai būtų išsiųsti atgal į Rusiją, o karas būtų sustabdytas“, – svarstė Londone gyvenantis ukrainietis.
Žurnalistas taip pat pasakojo, kad dauguma Ukrainos gyventojų nesitikėjo, kad šalies prezidentas V. Zelenskis karo metu taps tokiu lyderiu.
„Jie vylėsi, kad nebus karo, bet dar mažiau tikėjosi, kad Zelenskis taps lyderis kare. Tai, ką jis daro iki šiol, kaip jis elgiasi suteikia ukrainiečiams vilties. Manau, kad jis pasirodė esąs stipresnis nei daugelis žmonių tikėjosi. Net tie, kurie už jį nebalsavo, sako, kad nesigaili to, jog jis tapo prezidentu“, – pasakojo B. Tsiupyn.
Jo teigimu, ukrainiečiai jaudinasi, kad politikai neimtų ieškoti kompromisų su Kremliumi.
„Aš sakyčiau, kad dauguma ukrainiečių labai vertina tai, ką daro Zelenskis – kaip jis elgiasi ir ką jis sako kaip Ukrainos lyderis iki šiol“, – pridūrė pašnekovas.
Viso „Žinių radijo“ pokalbio su ukrainiečiu žurnalistu klausykite čia:
