Kaip DELFI sakė Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys bei jo pavaduotojas, liberalcentristas Artūras Melianas, parlamente ir valdančioje koalicijoje kol kas nėra minčių šios tvarkos atsisakyti.

Iš viso Lietuvoje yra priskaičiuojama 12 švenčių: sausio 1-osios Naujųjų metų diena, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, pirmoji ir antroji Velykų diena, Tarptautinė darbo diena, švenčiama gegužės 1-ąją, Motinos diena, Tėvo diena, Joninės, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena liepos 6-ąją, Žolinė, Visų Šventųjų diena ir Kalėdos, kurias švenčiame gruodžio 25-ąją ir gruodžio 26-ąją.

Tačiau šventės, kurios visuomet švenčiamos sekmadieniais nėra niekaip kompensuojamos. Tarp tokių yra pirmą birželio sekmadienį švenčiama Tėvo diena, pirmą gegužės sekmadienį minima Motinos diena bei Velykų sekmadienis.

Nuo praėjusių metų pradžios nebekompensuojamos ir tos šventinės dienos, kurios su savaitgaliais sutampa tik kartkarčiais. Tokiu būdu tais atvejais, kai šventė sutampa su paprasta savaitės diena, žmonės įgyja viena laisva diena daugiau, o jei sutampa su savaitgaliu – laisvadienis prarandamas.

Šiais metais prarasime ir dar dvi laisvas dienas, nes su savaitgaliu sutaps pirmoji ir antroji Kalėdų dienos.