Kaip rašo „Lietuvos žinios“, Žolinė, kaip gamtos gėrybių garbinimo šventė, yra ikikrikščioniškos savasties ir iki šiol gyva liaudyje.
Ji Lietuvos žmonių širdyse pamilta kaip Motinos, jos pagerbimo, išaukštinimo gamtoje esančiomis grožybėmis šventė.
Ji tikrai atitinka rugpjūčio 15-ąją, kai Marija mirė Jeruzalėje ir apaštalai, atidarę karstą, vietoj jos kūno rado tik gėles, kurios taip pat yra simbolis.
Kaip dienraščiui sakė Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius dr. Libertas Klimka, įvairiose vietose ši diena švenčiama šiek tiek skirtingai, bet beveik visur naudojami derliaus simboliai.
Dažnai nešama pašventinti javų šakelė. Šventina avižas, kviečius, miežius, rugio varpą pramaišiui su darželio gėlėmis.
„Žemaičiai turėjo tradiciją nešti ir piktdagį, kad primintų Kristaus kančią, kurį vėliau pasodindavo šaknimis aukštyn lauke, nes jis tariamai usnis išnaikina. Tai jau mitologiniai dalykai. Ir ta lietuviška dvasia gražiai atsiskleidžia kaimo parapijose,“ - sako L.Klimka.