Vyriausybės ataskaitose teigiama, kad Lietuvoje imunitetą koronavirusui turi jau beveik 40 procentų žmonių – vieni jų persirgę, kiti paskiepyti. Tačiau vis daugiau žmonių nori įsitikinti, ar tikrai jie turi antikūnų ir vyksta tirtis į privačias laboratorijas.
Kada verta atlikti antikūnų tyrimus, o kada ne ir kodėl vienų su infekcija susidūrusių asmenų antikūnų titrai gali smarkiai skirtis nuo kitų, laida „Delfi rytas“ paklausė Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidento J. Kalibato.
„Malonu girdėti, kad žmonės rūpinasi savo sveikata, ir nori sužinoti, koks jų imunitetas. Bet, aišku, rezultatai būna skirtingi. Jie būna skirtingi dėl to, kad vis dėlto kiekvieno žmogaus imuninė sistema yra skirtinga, ir skirtingai reaguoja į vakciną“, – sakė J. Kalibatas.
Pasak mediko, būna, kad rezultatai skiriasi dešimtimis kartų.
„Bet koks jis bebūtų, pakilęs antikūnų titras rodo, kad B limfocitai sureagavo į vakciną, ir prasidėjo antikūnų gamyba, ir Jūsų apsauga jau yra. Todėl net, jeigu tas titras yra mažesnis, per daug bijoti nereikėtų“, – sakė J. Kalibatas.
Laidos pašnekovas aiškino, kad įvairios laboratorijos naudoja įvairias metodikas antikūnų titrui ištirti.
„Jūs turite paklausti, kokia yra norma, pagal tos laboratorijos metodiką. Jeigu antikūnų titras yra didesnis negu norma, tai jau yra gerai. Tai rodo, kad Jūsų imuninė sistema sureagavo, ir Jūs nepateksite į tą 6-8 proc. grupę, kada imuninė sistema nereaguoja į vakciną“, – dėstė J. Kalibatas.
Apsauga – mažiausiai šešiems mėnesiams
Paklaustas, kodėl tie gaunami skaičiai kai kuriais atvejais stipriai skiriasi, pašnekovas paaiškino, kad būna atvejų, kad imuninė sistema labai aktyviai reaguoja.
„Bet saugumas priklauso nuo to, kiek ilgai tie antikūnai išliks organizme. Visų vakcinas gaminančių firmų mokslininkai garantuoja, kad mažiausiai šešis mėnesius būsite apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, o galbūt vis dėlto ir daugiau“, – sakė J. Kalibatas.
Tačiau medikas pabrėžė, kad apsauga nėra šimtaprocentinė.
„Vis dėlto gali dar ir užsikrėsti, todėl net pasiskiepijus reikia labai gerai atsiminti, kad apsaugos priemonės yra būtinos. Reikėtų vengti didžiulių žmonių susibūrimų. O, jeigu ten einate, vis dėlto pasinaudokite respiratoriumi arba kauke. (…) Laikykitės rankų higienos. Svarbiausia yra atstumas, pasistenkite būti kuo toliau nuo kitų žmonių, jeigu tas įmanoma“, – patarė J. Kalibatas.
Svarstoma dėl to, kada bus reikalinga revakcinacija
Pasak laidos pašnekovo, galima daryti prielaidą, kad didesnis antikūnų skaičius reikštų, jog ir imunitetas bus ilgesnis.
„Tačiau šiuo metu dar garantijų dėl to mokslininkai neduoda. Atliekami intensyvūs tyrimai. Manyčiau, po metų turėsime absoliučiai visus (atsakymus į) klausimus, kokio ilgio yra tas imunitetas, ar trečia dozė yra reikalinga po šešių mėnesių ar po aštuonių, o galbūt – tik po metų“, – sakė J. Kalibatas.
Mediko teigimu, šiuo metu galvojama, kad revakcinacija trečia doze bus reikalinga po šešių mėnesių, o po to galbūt – tik kas metus.
„Panašu, kad koronavirusas tampa endeminiu virusu. Mums teks su juo gyventi visą laiką, priprasti taip, kaip pripratome prie gripo viruso“, – sakė J. Kalibatas.
Imuninė sistema turi atmintį
Medikas sakė, kad imunitetas visai nesusiformuoja maždaug 6-8 proc. žmonių.
„Yra rizikos imuniteto prasme grupės. Tai yra žmonės, kurie vartoja imunosupresantus po organų transplantacijų. Taip pat žmonės, sergantys įvairiomis autoimuninėmis ligomis. Šių grupių žmonėms gali susiformuoti silpnesnis imunitetas.
Tačiau net, jeigu antikūnų tirtas yra labai žemas, žinome, kad dalis B limfocitų tampa atminties ląstelėmis, išsaugo savo atmintyje informaciją apie sukelėją. Net, jei antikūnų titras nukrenta iki nulio, vis tiek, patekus antigenui, imuninė sistema atsimena, turi visą informaciją apie šitą virusą, ir staigiai pradeda gaminti antikūnus“, – sakė J. Kalibatas.
Kada tirtis ?
Pasak mediko, žinoma, kad po pirmosios skiepo dozės apsauga siekia maždaug 80 procentų.
„Be abejonės, antikūnai jau susiformavo, bet pilna apsauga bus po antros skiepo dozės. Tada bus kur kas didesnis kiekis antikūnų. Kas nori žinoti, kaip tie antikūnai formuojasi, gali tikrintis antikūnus ir kas mėnesį, praėjusius mėnesiui, dviem mėnesiams, po to trims mėnesiams po antros dozės“, – sakė J. Kalibatas.
Tačiau pašnekovas dar kartą pabrėžė, kad vakcinos gamintojai žada apsaugą bent šešiems mėnesiams.
„Todėl padarykite antikūnų titrą praėjus šešiems mėnesiams, ir pažiūrėkite, kiek jų yra“, – patarė J. Kalibatas.
Reakcija į skiepą – ne rodiklis
Pasak gydytojo, yra žinoma, kad persirgusiųjų lengva koronaviruso forma organizme antikūnų randama mažiau.
„Kuo sunkesne forma persirgta, tuo imuninė sistema sureagavo stipriau. Persirgus lengva forma, reikia pasitikrinti antikūnų titrą, ir, jeigu jis nulinis, reikia skiepytis“, – sakė J. Kalibatas.
Tačiau, jeigu po skiepo žmogus jautėsi visiškai gerai, pasak mediko, dar visiškai nereiškia, kad jam nesusiformavo antikūnai.
„Tai dar nieko nereiškia. Daug atvejų, kad nebuvo jokios reakcijos, o antikūnų titrai yra labai ženklūs. O tiems, kuriems buvo reakcija, jie ne tokie ženklūs“, – sakė J. Kalibatas.
