Bet atgailos dėl to, kaip šaltakraujiškai pasielgė, nužudytojo artimieji iki šiol taip ir neišgirdo – dėl tyčinio nužudymo itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų bei pasikėsinimo apiplėšti nuteisti Alytaus gyventojai 43 metų Vaidas Granatauskas ir 34 metų Mantas Andrešiūnas kaip įmanydami bandė neigti kaltę ir sumenkinti savo vaidmenį.
Bet nesėkmingai – pagal jų pateiktus skundus baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad žudikai pagrįstai buvo nuteisti, jiems taip pat paskirtos teisingos ir nusikaltimo žiaurumą atitinkančios bausmės: 9 kartus teistas V. Granatauskas už grotų turės praleisti 14, o 8 kartus teistas M. Andrešiūnas – 13 metų.
Šis žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2020 m. lapkričio 30 d., kai M. Andrešiūnas ir V. Granatauskas apie 15 val. su taksi automobiliu iš Alytaus atvažiavo į Pivašiūnų seniūnijoje esantį Eigelonių kaimą pas čia gyvenusį vienišą pensininką. M. Andrešiūnas pažinojo šį senolį, anksčiau buvo prieš jį smurtavęs, dėl to net buvo nuteistas.
Atvykę į kaimą jie taksisto paprašė palaukti šiek tiek atokiau nuo sodybos, o kai į ją atėjo, pabeldė į duris, tačiau pensininkas durų taip ir neatidarė. Tada V. Granatauskas alkūne išdaužė lango stiklą ir patekęs į vidų atrakino duris, įsileisdamas M. Andrešiūną.
Kas vyko toliau, abu vyrai pasakojo skirtingai – M. Andrešiūnas tikino, kad senoliui sudavė tik kelis nestiprius smūgius, o jo bendras esą sodybos šeimininką stipriai daužė pagaliu ir kojomis. Kitokios pozicijos laikėsi V. Granatauskas, pažymėjęs, jog apskritai nesudavė nė vieno smūgio, o viską padarė M. Andrešiūnas, jis esą didžiąją laiko dalį praleido namo kieme rūkydamas.
Vis dėlto, teisėjams ištyrus bylos aplinkybes, paaiškėjo, kad tuo metu, kai nusikaltėliai įsiveržė į namus, senolis gulėjo savo lovoje, o prie jo prišokęs M. Andrešiūnas jį ištempė ir numetė ant grindų. Abu jie reikalavo pinigų, o kadangi pensininkas tikino, jog jų neturi, vyrai ėmė jį daužyti pagaliais, spardyti.
Anot ekspertų, nužudytajam buvo suduota mažiausiai dvylika smūgių į galvą, nugarą, krūtinę ir kitas gyvybiškai svarbias vietas. Neabejojama, kad prieš mirtį jis patyrė itin dideles kančias – ieškodami pinigų nusikaltėliai išvertė visus namus, o paskui V. Granatauskas jį ištempė į lauką. Tuo metu buvo labai šalta, vos pajudantis žiauriai sumuštas senolis čia pragulėjo net dvi savaites, kol jį surado kaimynai.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pensininkas iš tikrųjų neturėjo pinigų, todėl jį apiplėšti norėję vyrai tuščiomis grįžo į Alytų. Į čia juos, kaip ir prieš tai į kaimą, atvežė taksi vairuotojas, kuriam šie liko skolingi už kelionę.
M. Andrešiūnas pripažino, kad senoliui sudavė smūgius į galvos ir krūtinės sritį, o V. Granatauskas ikiteisminio tyrimo metu vienoje apklausoje buvo prisipažinęs, jog būtent tada jis iš krūvos malkų, sudėtų prie krosnies, paėmė medžio pliauską ir ja, prispaudęs nukentėjusiojo kairę ranką į sofos sėdimą dalį, sudavė du kartus į viršutinę plaštakos dalį, po to ta pačia medžio pliauska sudavė dar du smūgius į vieną ar abi kojas ir, reikalaudamas pasakyti, kur yra pinigai, keturis ar penkis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į kairį šoną.
Šios apklausos metu V. Granauskas sakė, kad toliau prieš pensininką smurtavo M. Andrešiūnas – jį pakėlė nuo lovos, sviedė jį ant grindų, tris kartus koja spyrė į krūtinės sritį.
„Tada aš išėjau į lauką, – apklausos metu sakė V. Granatauskas. – Kai grįžau į namo vidų, senolis gulėjo nugara ant grindų, tada jį suėmiau už pažastų ir ištempiau jį į kiemą, pasodinau ant žemės, kad jis atsigautų. Tada jo veidas buvo kruvinas, jis sėdėjo ir lingavo“
Anot jo, netrukus į kiemą išėjo ir M. Andrešiūnas – jie abu nuėjo į jų laukiantį taksi automobilį.
Vėliau šių savo žodžių V. Granatauskas išsižadėjo – esą šios apklausos metu ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas neleido jam perduoti į areštinę artimųjų atneštas cigaretes, taip pasinaudodamas stipria jo priklausomybe nuo tabako, todėl jis ir pasakęs, ką „reikėjo“. Be to, jis taip pat pridūrė, kad tuo metu buvo psichologiškai palūžęs, nes esą sužinojo, jog senolis buvo rastas negyvas.
„Kai brolį pamačiau, vaizdas buvo baisus – jo visas veidas sužalotas“, – vėliau pareigūnams sakė baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas nužudytojo brolis. Jam nuteistieji privalės sumokėti 15 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą
Teismo posėdyje jis stebėjosi M. Andrešiūno pasiteisinimais, kad nusikaltimo metu buvo „sužeistas ir negalėjo pasilenkti“.
„Bet kažkaip pinigų ieškojo susilenkęs, jeigu aš sužeistas, negaliu judėti, niekur neinu – kai ieškai pinigų, reikia būti judriam ir sveikam, – kalbėjo jis. – Tai ko tu ten atsidūrei, dėl gražių akių nuvažiavai?“
Bet atsakymo jis taip ir nesulaukė: „Norėčiau, kad viskas baigtųsi greičiau ir jie gautų tai, ko nusipelnė.“
„Kadangi M. Andrešiūnas veikė bendra tyčia kartu su V. Granatausku, kad užvaldyti nukentėjusiojo pinigus, jam kaip bendravydytojui inkriminuotini ir V. Granatausko atlikti veiksmai – kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog esant bendravykdymui nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų, – pažymėjo teisėjai. – Atsižvelgiant į specialistų nustatytus daugybinius masyvaus pobūdžio sužalojimus (kaulų lūžiai, kraujosruvos smegenų audiniuose), taip pat nuteistojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog nukentėjusysis nuo nuteistųjų smūgių nukrito nuo kėdės, teisėjų kolegija laiko neįtikinamais M. Andrešiūno teiginius, esą jo nukentėjusiajam suduoti smūgiai buvo nestiprūs, kas suponuoja, jog sunkiai smurtavo tik V. Granatauskas, o mirties padariniai pačiam M. Andrešiūnui buvo netikėti. Kaip matyti iš bylos duomenų, abu nuteistieji palyginti ilgą laiko tarpą kartu praleido sodyboje, taigi negalėjo nematyti vienas kito atliekamų veiksmų. “
„Nukentėjusysis buvo garbaus amžiaus, mušamas nesigynė, taigi smurtavimo veiksmai atitinkamai reikalavo mažiau pastangų“, – pabrėžiama teismo dokumentuose.
Nužudytojo kūnas buvo rastas vos už keturių metrų nuo įėjimo į sodybą.
