Kachovkos hidroelektrinė – kokia jos svarba ir kuo ji reikšminga kalbant apie vandens tiekimą?
„Prie Dnipro yra šešios elektrinės, Kachovkos – paskutinė, kaip sakant, pati šeštoji. Vandens saugykloje sukauptas vandens tūris reikalingas ne tik žemės ūkio kultūroms laistyti, vanduo iš to rezervuaro tiekiamas ir į Krymą, ir dar Zaporižės atominėms elektrinėms aušinti“, – aiškina R. Šadzevičius.
Pašnekovo teigimu, šios užtvankos slėgio aukštis buvo 16,5 metro.
„Svarbus dalykas žinoti, kad jeigu 16,5 metro užtvanką pralauži, tai tokia banga turėtų į žemę pasileisti. Kadangi buvo susprogdinta 11 iš 28 uždorių, tai ta versija, kad prasilaužė natūraliai, man mažai tikėtina. Kad taip pratrūktų 11 iš 28 – jokių šansų“, – teigia jis.
„16,5 – tai maksimalus slėgio aukštis. Tai čia jis puikiai naudojamas, o kas būtų, jei nukristų? Pavyzdžiui, jei vandens lygis nukrenta iki 14,5, jau potencialiai prarandama 14 procentų Ukrainos kviečių eksporto dėl galimų drėkinimo problemų Zaporižės, Petrovsko ir Chersono rajonuose. Jeigu vandens lygis nukrenta žemiau kaip 14 metrų, daugiau negu 200 000 gretimų gyvenviečių gyventojų lieka be geriamojo vandens. Kai jau nukrenta žemiau negu 13,2 metro, kyla branduolinės nelaimės grėsmė – gali būti nutrauktas Zaporižės reaktorių aušinimas. Jeigu dar labiau nukrenta, tai jau apie milijonas lieka be geriamojo vandens tiekimo ir [ištinka] masinis žuvų, paukščių ir faunos maras“, – aiškina R. Šadzevičius.
Anot jo, socialiniuose tinkluose jau galima pamatyti vaizdų, kaip žuvys iš nusekusio rezervuaro duodasi dumble.
Girdime, kad iš dešinės Dnipro pusės masiškai evakuojami žmonės. Koks šiuo metu yra evakavimo mastas?
„Tikslius skaičius dabar sunku pasakyti, nes mes nekoordinuojame humanitarinio atsako Ukrainoje. Tuo užsiima Jungtinių Tautų organizacijos, padėdamos Vyriausybei, be to, veiksmus koordinuoja tokia organizacija Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras OCHA. Jų ataskaitoje man teko pamatyti, kad kalbama apie tai, jog šiuo metu apie 37 miestai ir kaimai yra arba visiškai, arba dalinai užtvindyti, bet tai ataskaita vakar dienos, ji 14 valandų senumo. Grėsmė, iš tikrųjų, yra – be vandens gali likti apie 700 tūkstančių žmonių“, – teigia Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė R. Kuleš.
Anot pašnekovės, humanitarinė situacija apylinkėse šiuo metu labai sudėtinga. Žmonės nukreipiami į saugesnius kraštus, bandoma organizuoti vaikų užimtumą ir visapusišką pagalbą.
„Mūsų organizacija teikia higienos priemones, lovas ir patalynę tuose labiau laikinuose tranzito centruose. Bet šiaip žmonėms teikiama ir higieninė pagalba, ir nedidelė finansinė parama“, – pasakoja ji.
„Ir taip Ukrainoje situacija buvo sudėtinga, bet šita katastrofa dar labiau pagilina ukrainiečių kančias“, – priduria moteris.
Kada vandens lygis nustos kilti?
„Naujojoje Kachovkoje vandens lygis jau nustojo kilti, pagal prognozes, jis turėjo kilti maždaug tris paras. Kadangi Kachovkoj jau nustojo, tai, tikėtina, taip bus ir toliau“, – teigia R. Šadzevičius.
Kai vandens lygis pakyla, kaip ir kokiu greičiu jis pradeda slūgti?
„Naujojoj Kachovkoj jau pradėjo slūgti, vadinasi, lieka visas dumblas, visi nešmenys, visa tai, kas buvo nešta upės, nusėda ir reikia valyti. Blogis tas, kad tuose nešmenyse yra susimaišiusių labai daug neigiamų medžiagų“, – aiškina pašnekovas.
Anot jo, visa tai gali būti užteršta ir sunkiaisiais metalais, ir naftos produktais, ir kitomis kenksmingomis medžiagomis.
„Be to, užterštumas kyla ir su visom tom žuvim. Jos juk tuoj pat pradės pūti, ten mikrobiologinis užterštumas, karšta, musės, uodai – iš to dumblo labai greitai gali ekologinė katastrofa pasidaryti“, – teigia R. Šadzevičius.
Ką galvojama daryti su šia elektrine vėliau?
„Buvo vakar socialiniuose tinkluose kaip tik vienas pranešimas, kad planuojama atstatyti šią elektrinę. Tam skirs penkerius metus ir vieną milijardą. Mano akim žiūrint, laiko sąnaudos per mažos, nes elektrinę, man atrodo, su visais išvalymais, su vandens sukaupimu, turėtų užtrukti tikrai ilgiau negu penkerius metus atstatyti, o ir pinigai – vieno milijardo, manau, neužteks. Pagal tai, kiek aš matau, ten vien ta pralaida buvo 400 metrų su viršum, o visas hidromazgas beveik apie 4 kilometrus 800 metrų, tad užtruks tikrai ilgiau negu penkerius metus, mano akim žiūrint“, – įžvalgomis dalinasi R. Šadzevičius.
Kokį atsaką projektuoja Jungtinės Tautos? Kokios pagalbos šioje situacijoje reikia?
„Projektuojama, kad žmonės gali likti be vandens ir kad labai svarbu užtikrinti geriamąjį vandenį. Dabar, kiek suprantu, Jungtinės Tautos įsitraukusios į paieškas alternatyvių vandens rezervuarų ir galimybių, iš kur dar gauti geriamojo vandens, bet, aišku, visi supranta, kad maisto sektorius, žuvininkystės sektorius labai nukentės, ir visa tai dar labiau pagilins krizę, kurią ir šiaip Ukraina jau turi“, – teigia R. Kuleš.
„Jungtinių Tautų organizacijos veikia išvien Ukrainoje, bet visas tas veikimas yra pagalba Ukrainos valdžios institucijoms; iš tų dokumentų, kuriuos aš dabar matau, jos taip pat rūpinasi ir generatoriais, ir vandens filtravimo sistemomis, ir tuo, kaip pristatyti geriamąjį vandenį, nes dabar aprūpinti žmones vandeniu, kad jie turėtų ką gerti, humanitarinėms organizacijoms – matyt, vienas iš svarbiausių klausimų. Dėl to yra bendradarbiaujama“, – aiškina ji.
„Ataskaitos sako, kad poreikiai vis dar nėra iki galo aiškūs ir vyksta jų identifikavimas. Artimiausiomis dienomis bus matyti, iš tikrųjų, koks yra situacijos mastas; be abejo, visi supranta, kad tai tik pagilina ir taip sudėtingą situaciją Ukrainoje“, – teigia moteris.
Pranešimuose galima matyti ir minčių, jog sunku įvertinti katastrofos mastą, ir tai, kokių pasekmių ji gali turėti. R. Šadzevičiaus teigimu, nuostolių mastas itin platus. Kenčia ir patys žmonės, ir jų turtas.
„Šnekame apie materialinius nuostolius, bet aš dar turiu omeny, kad gali būti ir žmonių aukų“, – teigia jis.
Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Makarova sako, kad šis įvykis – didžiausia technogeninė katastrofa po Černobylio laikų.
„Viskas apsemiama, naikinama, taip pat ir žemdirbystė mūsų, kadangi Chersono ir Zaporižės sritys – didžiausi javų pasėliai, daržovių sodai. Kaip sakant, dabar apskaičiuoti viso šito nelaimės kiekio neįmanoma, nes kol kas nustatyti pasekmių ir gamtininkai negali, niekas negali, nes tai neįkainojama“, – teigia ji.
Saugumo ekspertas I. Stankovičius laidoje atskleidžia, kokios viso to karinės pasekmės. Kam tai naudinga?
„Kad paruošta buvo sprogdinti iš anksto – tai praeitais metais paruošė sprogdinti. Tas buvo, žinoma, fiksuojama. Suprantama, kariniu požiūriu stengėsi rusų karo vadai, o gal ir politiniai vadai apsidrausti nuo galimo puolimo, kontrpuolimo ir užminavo Kachovkos šliuzus bei pačią elektrinę“, – aiškina jis.
„Rusų kariuomenė iš tų regionų, kurie dabar tvindomi, jau dvi savaites yra ištraukę rimtesnę techniką, jie atsitraukę, o tai rodo, kad sprogdinti buvo ruoštasi“, – aiškina jis.
„Kas dabar duoda karinę įtaką? Šiuo momentu, kol yra užtvindyta, kiek ten dar bus pažliugęs gruntas – sunku pasakyti. Kalbama, kad vanduo nuslūgs po poros, trijų savaičių, bet aš įsivaizduoju, kad ten dar gruntas nebus ypač tinkamas. Tai reiškia, kad šiuo laiku laimė Rusijos kariuomenei, jog Ukraina pietine kryptimi nuo Chersono persikėlė per upę ir tiesiai pradeda eiti į Krymą, – Krymą bent jau atkerta. Tai šitas sustabdo. Antras dalykas, jie išlaisvina dalį kariuomenės, kuri stovėjo kaip tik ten, priešais Chersoną. Kalbama, kad toje grupuotėje buvo apie 50 000 karių. Ją galima panaudoti dabar užkimšti kitoms vietoms, gynybai sutankinti“, – teigia I. Stankovičius.
„Iš kitos pusės, ukrainiečiai irgi išlaisvina Chersono fronto grupuotę, kuri ruošėsi, kurią irgi galima mesti kitomis kryptimis“, – priduria jis.
„Aš manau, kad Ukrainos generalinis štabas tikrai turėjo atsarginį planą, kadangi žinojo, jog elektrinė yra užminuota, anksčiau ar vėliau ją susprogdins. Būtų keista, jeigu nebūtų paruoštas kitas planas, kitas variantas, kas bus daroma, jeigu Kachovkos hidroelektrinė nesprogdinama, ir kas daroma, jeigu ji susprogdinama, kur pervesim savo pajėgas iš Chersono ir kur smogsim“, – aiškina pašnekovas.
Ar tai, kas įvyko, Ukrainos visuomenei buvo siurprizas?
„Aš negalvoju, kad labai didelis siurprizas buvo, tiesiog žmonės netikėjo, kad tai galima padaryti, nes jau, atrodo, kiek rusai gali žudyti, kiek gali jie naikinti. Jau atrodė, kad dugnas buvo pasiektas“, – teigia D. Makarova.
„Paskutiniu metu čia Kyjivas buvo bombarduojamas vos ne kiekvieną naktį raketom įvairiom ir šahedais. Sugalvoti tokį karą su civiliais žmonėmis, būtent su civiliais, nepasiekiant kokių nors sėkmių fronte, tai turbūt pirmas toks karas pasaulio istorijoje“, – priduria ji.
„Lietuviai, lenkai visą laiką su europiečiais kalbėjo, kad rusai yra blogi, rusai yra tokie, jais tikėti negalima, bet europiečiai negalėjo patikėti, kad rusai būtent tokie. Pasirodo, jie gali būti baisiai žiaurūs, nenusakomi. Dabar sėdime visi ir galvojame: pas mus dar lieka Zaporižės atominė elektrinė, kurios reaktoriai buvo šaldomi būtent nuo šitos, Kachovkos užtvankos, ir nors sakoma, kad ten dabar dirba vienas reaktorius ir to vandens jam užteks, bet faktas tas, jog tie reaktoriai irgi užminuoti. Jie irgi yra užminuoti, ir maža kokiam durniui kas šaus į galvą, jis vėl gali paspausi tą mygtuką“, – teigia D. Makarova.
Kaip vertinti Vakarų atsaką į šią tragediją?
Saugumo eksperto I. Stankovičiaus teigimu, konkretaus atsakymo kol kas dar nebuvo. Vakaruose vis dar dvejojama, kaip ir dėl ko įvyko Kachovkos užtvankos sprogdinimas.
„Mane labai nustebino tos dvejonės, kad susprogdino, bet kas susprogdino – neaišku, nors logika paprasta“, – teigia jis.
Kokios nuotaikos šiuo metu yra Ukrainoje ir ko tikimasi iš kontrpuolimo?
„Mes tikrai laukiame jo, tyliai laukiame, su kantrybe laukiam. Laukiam, kad bus judėjimas ir išvaduotos mūsų žemės, ir mūsų kraštai, kurie kenčia. Kenčia, faktiškai, jau neaišku kokiom pusėm, ir ką dar gali padaryti rusai, būdami ten: mūsų žmonės iš Chersono yra evakuojami ir evakuacija buvo apšaudyta artilerijos. Žmonių kairiajame krante jie patys neevakuoja, žmonės palikti likimo valiai, o mūsų evakuacija buvo apšaudyta“, – nusivylimo neslepia D. Makarova.
„Mes laukiam to puolimo ir tikim mūsų kariais, jie tikrai nepaveda. Mes tuo įsitikinom gyvendami Kyjive, kai visą mėnesį krito raketų nuolaužos ir buvo numušamos net visos balistinės raketos, tai mums buvo labai aktualu gynybiniu klausimu“, – teigia ji.
Moteris taip pat priduria, kad ukrainiečių kariams trūksta ginkluotės.
„Mums neužtenka priešraketinių ginklų, kad apgintume miestus. Neužtenka ginkluotės, jos reikia, bet niekas nežino, kiek jos reikia puolimui vykdyti. Apskaičiuoti neįmanoma, ji turi būti teikiama kas valandą, kas minutę, ir kuo greičiau, ir kuo daugiau“, – teigia ji.
