Žemesnio sluoksnio lietuviai mažiau pasitiki demokratija

Žemesnio išsilavinimo ir prasčiau gyvenantys žmonės dažniau nei kiti linksta įvairių problemų sprendimą patikėti autoritarinėms jėgoms ir remti autoritarines valdymo formas, rodo visuomenės nuomonės tyrimas.

Kaip liudija Lietuvos gyventojų demokratinių nuostatų tyrimo rezultatai, aukštesniojo ir viduriniojo sluoksnio atstovai dažniau mano, kad geriausia valdymo forma yra demokratija, tuo tarpu žemesniųjų sluoksnių atstovai neretai šiuo klausimu nuomonės neturi.

Respondentai buvo suskirstyti į tris grupes: aukštesnįjį išsilavinimą turinčius aukštesnio bei vidutinio lygio vadovus, aukštesniojo ir žemesniojo išsilavinimo ne fizinį darbą dirbančius darbuotojus bei nekvalifikuotus, fizinį darbą dirbančius darbininkus.

Demokratijos raidą Lietuvoje pagal 10 balų skalę pirmos grupės apklaustieji įvertino vidutiniškai 4,4 balo, antros ir trečios grupės - 4,1 balo.

Į tyrime pateiktą klausimą, ar demokratinei raidai yra reikalingos politinės partijos, teigiamai atsakė 71 proc. pirmai, 64 proc. antrai ir tik 50 proc. trečiai grupei priklausančių apklaustųjų.

Jokio skirtumo tarp šiuo metu veikiančių partijų teigė nematantys 38 proc. pirmos, 39 proc. antros ir 45 proc. trečios grupės respondentų.

Manančių, kad partijos tarnauja tik savo lyderių interesams, tarp pirmai grupei priskirtų yra 61 proc., antrai - 67 proc., trečiai - 68 proc. tyrimo dalyvių. Manančių, kad politikais geriau nepasitikėti, yra 64 proc. pirmos, 67 proc. antros ir 69 proc. trečios grupės apklaustų atstovų.

Teiginiui, kad paprasti žmonės yra visiškai nušalinti nuo valdžios, pritaria 65 proc. pirmai, 67 proc. antrai ir 71 proc. trečiai grupei priklausančių respondentų.

32 proc. pirmai grupei priskirtųjų mano, kad dalyvauti politikoje yra patriotinė pareiga. Tokių antrai ir trečiai grupei priskirtų tyrimo dalyvių yra atitinkamai 22 ir 24 proc.

Sociologai taip pat daro išvadą, kad aukštesniojo sluoksnio atstovai dažniau nei žemesniojo mano, kad, nepaisant visų trūkumų, demokratinė valdymo forma yra pajėgesnė spręsti tiek socialines, tiek ekonomines, tiek politines problemas.

Pasak tyrimo autorių, žemesniojo sluoksnio atstovai yra dažniau linkę teisėtvarkos ir saugumo klausimus patikėti nedemokratinei valdžiai. Kad demokratinė vyriausybė galėtų geriau išspręsti ekonomikos problemas mano 82 proc. pirmos, 71 proc. antros ir 59 proc. trečios grupės respondentų.

Įsitikinusiųjų, kad tokia vyriausybė gali geriau tvarkytis visuomenės saugumo, skurdo mažinimo ir nedarbo srityse yra atitinkamai 66, 64 ir 59 proc. pirmai, 61, 60 ir 56 proc. antrai bei 50, 49 ir 48 proc. trečiai grupei priskirtų tyrimo dalyvių.

Daug mažiau trečiai grupei priklausančių apklaustųjų teigiamai vertina demokratinės vyriausybės galimybes susidoroti su korupcija ir nusikalstamumu - atitinkamai 41 ir 42 respondentų.

Demokratinės vyriausybės galimybėmis kovoje su korupcija pasitiki 57 proc. pirmos ir 52 proc. antros grupės apklaustų atstovų, nusikalstamumu - atitinkamai 52 ir 50 proc. tyrimo dalyvių.

61 proc. pirmai grupei priskirtų respondentų mano, kad pokyčiai Lietuvoje vyksta per lėtai. Taip vertinančių antros ir trečios grupės tyrimo dalyvių yra atitinkamai 52 ir 47 proc.

Manančių, jog pokyčiai vyksta tinkamu greičiu, yra 22 proc. pirmai, 18 proc. antrai ir 13 proc. trečiai grupei priklausančių apklaustųjų. Gyvenimo kaita per greita yra 8 proc. pirmos, 14 proc. antros ir 17 proc. trečios grupės respondentų.

Tyrimą atliko "Baltijos tyrimai", jo rezultatus ketvirtadienį skelbia savaitraštis "Veidas".