Konservatorius Andrius Vyšniauskas atkreipia dėmesį, kad nors Generalinė prokuratūra ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl R. Žemaitaičio pareiškimų, tačiau, akcentuoja politikas, šie teisminiai procesai gali užtrukti dar ne vienerius metus. Todėl, pasak politiko, realiausiai galimybė parlamentarui suorganizuoti apkaltą dėl Seimo nario priesaikos sulaužymo, jei iniciatyvos imtųsi Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Visgi, akcentuoja A. Vyšniauskas, tokia procedūra pavyktų tik tuo atveju, jei ją palaikytų komisijoje daugumą turinti Seimo opozicija.
Mato du kelius apkaltai
Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas teigia, kad R. Žemaitaičiui apkaltos procedūra galėtų būti pradėta tiek dėl galimo Seimo nario priesaikos sulaužymo, tiek ir tuo atveju, jei Generalinės prokuratūros pradėtas tyrimas pasibaigtų teisine atsakomybe.
„Pirmas kelias yra tada, kai asmuo yra nuteisiamas, kai Seimo nariui pritaikoma baudžiamoji atsakomybė. Tokiu atveju Seimui yra lengvesnė procedūra – be kreipimosi į KT, tiesiog balsuoti dėl mandato panaikinimo“, – Eltai sakė A. Vyšniauskas.
Antrasis kelias apkaltai, pasak parlamentaro, yra, jei ją dėl galimo Seimo nario priesaikos sulaužymo inicijuotų Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
„Tada būtų formuojama Seime komisija, kuri padaro tam tikrą kaltinamąjį dokumentą, tada Seimas balsuoja, jį priima, vėl balsuoja, kreipiasi į KT, teismas tada vykdo tą teisminį procesą ir grąžina sprendimą į Seimą“, – teigė jis, akcentuodamas, jog šia procedūra remiantis šiuo metu yra organizuojama apkalta ir parlamentarui Petrui Gražuliui.
A. Vyšniauskas atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei būtų pradėti teisminiai procesai, apkaltos organizavimo procesas galėtų užsitęsti bent keletą metų. Todėl, atkreipia dėmesį politikas, atsižvelgiant į tai, kad Seimo kadencija jau eina į pabaigą, praktiškai apkaltos proceso parlamentas greičiausiai nebespėtų suorganizuoti.
„Tai yra pakankamai ilgas kelias, kalbama apie kelis metus trunkantį procesą. Nes Seimas gali pradėti imtis procedūrų dėl Seimo nario nuteisimo tik po jau įsigaliojusio sprendimo, po apygardos instancijos“, – sakė A. Vyšniauskas.
Todėl, akcentavo parlamentaras, vienintelis realus kelias apkaltos suorganizavimui – jei parlamentas R. Žemaitaičio veiksmus įvertins kaip Seimo nario priesaikos sulaužymą.
Kelia klausimą, ar apkaltą palaikys opozicija
Visgi A. Vyšniauskas kelia klausimą, ar Etikos ir procedūrų komisijoje daugumą turintys opozicijos atstovai tokiam žingsniui ryšis.
„Čia klausimas Etikos ir procedūrų komisijai, ar ji ryšis. Nes, deja, taip jau yra, kad Etikos komisijoje pirmu ir praktiškai vieninteliu smuiku groja opozicijos atstovai. Todėl ar opozicija gins, ar ne gins susitepusį savo narį, yra labai svarbus klausimas“, – sakė jis.
Nors parlamentaras akcentuoja, kad Seimo iniciatyva organizuojama apkalta gali užsitęsti, tačiau, atkreipia dėmesį jis, tai vienintelė galimybė apriboti R. Žemaitaičiui galimybę kandidatuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose.
„Jeigu apkalta įvyksta dėl priesaikos sulaužymo, tai tokiu atveju jis negalėtų kandidatuoti. Tuo tarpu, jeigu būtų einama teisminiu keliu, jeigu apkalta įvyksta dėl teistumo, tai tokiu atveju Žemaitaitis kandidatuoti galėtų, jeigu jam nebūtų pritaikyta kokia nors bausmė – laisvės atėmimas ar panašiai“, – apkaltos procedūras paaiškino A. Vyšniauskas.
Apkaltai gali sutrukdyti rinkiminė kampanija
Opozicinės Darbo partijos pirmininkas Seimo narys Andrius Mazuronis taip pat tikino manąs, kad inciatyvos organizuoti apkaltą R. Žemaitaičiui turėtų imtis Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
„Pirmas žingsnis – Etikos ir procedūrų komisijai pradėti tyrimą. Ji turi teisę pasakyti, ar politiko veiksmai yra verti pradėti apkaltos procesą, ar nėra verti pradėti apkaltos procesą. Ir po Etikos komisijos suformuluotų išvadų tada jau gali įsijungti ir apkaltos kažkokie mechanizmai“, – Eltai sakė A. Mazuronis.
„Arba tie patys mechanizmai gali įsijungti po to, kai teismo būdu įsiteisėja teisiamasis nuosprendis. Bet tas kelias yra šiek tiek ilgokas“, – pridūrė jis.
Visgi politikas mano, kad atsižvelgiant į tai, kad Seimo kadencija jau baigiasi, pasak jo, paprastų situacijos sprendimo būdų nėra. Apkaltos procedūrai, anot parlamentaro, gali trukdyti ir netrukus prasidėsianti rinkiminė kampanija.
„Apkalta kol sujudėtų, būtų rinkiminė kampanija jau įsivažiavusi. Man atrodo, ten jau būtų naudojama labai akivaizdžiai rinkiminėje kampanijoje“, – sakė jis.
A. Mazuronis atkreipia dėmesį, kad jei politinės valios ir laiko trūkumo R. Žemaitaičiui suorganizuoti apkaltą dėl parlamentaro priesaikos sulaužymo nepavyktų, politikas artėjančiuose Seimo rinkimuose vėl galėtų kandidatuoti į Seimą.
„Deja, taip veikia demokratija – yra labai aiškūs apribojimai, kada tu negali kandidatuoti, kada gali kandidatuoti, bet turi nurodyti esamus teistumus. Demokratijos taip jau veikia, kad paskutinis žodis, nesant kažkurioms iš išvardintų svarbių aplinkybių, atiduodamas rinkėjams“, – teigė A. Mazuronis.
ELTA primena, kad kritikos dėl antisemitinių pasisakymų jau anksčiau sulaukęs Seimo narys R. Žemaitaitis toliau dalijasi tarptautinę bendruomenę piktinančiais pareiškimais. Pastarąją savaitę jis apkaltino žydus esą vykdžius lietuvių holokaustą. Tokį pareiškimą jau pasmerkė premjerė bei Seimo pirmininkė.
Ažiotažą savo pasisakymais „Facebook“ socialiniame tinkle R. Žemaitaitis sukėlė ir anksčiau. Politikas pasidalijo įrašu apie netoli Betliejaus, Palestinoje, Izraelio nugriautą mokyklą ir pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – Izraelis“.
Po R. Žemaitaičio pasisakymų kilo tarptautinio pasipiktinimo banga: į pareiškimus netruko sureaguoti Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (AJC), pasmerkę Seimo nario teiginius ir reikalaudami viešo atsiprašymo.
Sureagavo ir R. Žemaitaičio bendražygiai – po ažiotažą sukėlusios istorijos partija „Laisvė ir teisingumas“ sustabdė R. Žemaitaičio narystę.
Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
