„Įmonė, kurioje stovime yra pavojingų atliekų tvarkytojai. Šioje teritorijoje, pagal leidimus, gali būti 8,5 tonų atliekų. Maždaug pusė iš jų gali būti pavojingos. Pagal realiu laiku turimus duomenis, mes turime identifikavę, kad jų buvo dvigubai daugiau, nei galėtų būti faktiškai. Ar tai tiesa ir skaičiai sutampa, parodys tyrimas“, – sakė ministras.
Visgi, S. Gentvilo teigimu, pažeidimai – akivaizdūs, o tai sunkino ir gesinimo darbus.
„Pavojingos atliekos negali būti kaupiamos po atviru dangumi. (…) Yra labai daug nepažymėtų konteinerių su skystomis medžiagomis. Ir tai apsunkina ir gesinimo darbus, identifikavimą – ar tai sprogios medžiagos, ar ne. Šitas objektas tikrai turi aukštą pavojaus lygmenį, todėl apsunkino ir patį buvimą“, – penktadienį Kaune kalbėjo aplinkos ministras S. Gentvilas.
Jis spaudos konferencijoje teigė, jog žala aplinkai ir gyventojams „tikrai yra padaryta“.
„Nes sudegė viduje esantys lakai, tepalai ir panašiai. Tačiau mes jau paskutines 2–3 dienas perspėjame gyventojus dėl šiaip atmosferinės kietųjų dalelių taršos ir rekomenduojame nebūti lauke. Bet mes matome, kad Kaune oras yra saugus, nuo gaisro jis nėra pasikeitęs.
Tarša yra padaryta gruntiniams vandenims, tyrimus ima Geologijos tarnyba, Kauno vandenys operatyviai užkimšo išleistuvus. Taip pat Aplinkos apsaugos agentūra paėmė tyrimus tiek čia iš gruntinių vandenų, tiek Kauno mariose ir kitur“, – pasakojo S. Gentvilas.
Aplinkos ministras teigė, jog gyventojams rekomenduoja kuo mažiau būti lauke – ir dėl atmosferinės kietųjų dalelių taršos.
„Bet tai nebėra susiję su gaisru“, – teigė ministras.
Ministras pasakojo, jog įmonė „Žalvaris“ turėjo bankines garantijas ir draudimus. Toks modelis buvo įvestas po gaisro įmonėje „Ekologistikoje“.
„Po „Ekologistikos“ gaisro yra padarytos labai aiškios išvados. Tokios įmonės kaip ši ir visi kiti atliekų tvarkytojai turi turėti garantijas, bankines garantijas, draudimus. Ši įmonė turi garantiją 625 tūkst. eurų tuo atveju, jei ji bankrutuotų, nesusitvarkytų, ar jai būtų atimtas leidimas. Papildomai ji turi civilinės atsakomybės garantiją dėl žalos tretiesiems asmenims, to nebuvo iki šių metų gegužės mėnesio. Mes pareikalavome ir dabar visos atliekų tvarkymo įmonės turi tai.
Nebėra to verslo modelio, kad įmonės galėtų įsikurti, susirinkdamos atliekas ir staiga baigti veiklą. Tam, kad jos galėtų vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, jos turi turi turėti pakankamą finansinį garantą. Todėl tai mažina tokią tikimybę, kad atsiras tokių verslo modelių – kai įmonės įsikurs tam, kad sudegtų. Tam nėra prielaidų, o galutiniai tyrimai parodys tiek aplinkosaugos, tiek gaisrininkų, tiek kitų institucijų, kokios buvo tikrosios priežastys“, – penktadienį sakė aplinkos ministras S. Gentvilas.
Bilotaitė: ar tokie objektai gali būti netoli gyvenamųjų vietų
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo ruožtu spaudos konferencijoje teigė, kad kai buvo pateikta pirminė informacija apie prasidėjusį gaisrą ketvirtadienio vakarą, buvo daug nerimo dėl baisių pasekmių.
„Pats gaisras buvo pakeltas į penktą lygį. Ir buvo sutelktos visos pajėgos, visa reikalinga mūsų technika, kad gaisras būtų likviduotas. Penktadienį apie 13.40 šis gaisras buvo likviduotas, suvaldyta situacija. (…) Reikia pažymėti, kad prieš kiek laiko įvykęs „Ekologistikos“ atvejis ir pamokos, kurios tada buvo padarytos, yra išmoktos. Ir šiandien tai mums leido žymiai geriau, efektyviau sureaguoti“, – sakė ministrė A. Bilotaitė.
Ji teigė, jog šioje situacijoje kyla svarbus klausimas – ar tokie objektai gali būti gyvenamosios paskirties teritorijose.
„Nes kai vakar pasirodė informacija, kad tokioje įmonėje, kurioje pavojingos atliekos, degios, gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, mes nedelsiant įspėjome ir išsiuntėme trumpąsias žinutes aplinkiniams gyventojams, kad būtų imtasi visų reikalingų priemonių. Bet kalbant apie ateitį – tai yra rimtas klausimas – ar tokiems objektams yra vieta miestuose“, – sakė ministrė.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė spaudos konferencijoje teigė, jog įmonėje prieš kurį laiką buvo atliktas patikrinimas.
„Buvo nustatyti tam tikri pažeidimai. Jie buvo išspręsti įmonės. Šiandien, kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra labai sudėtinga pasakyti, kokios yra to priežastys, kas jas sukėlė. (…) Ir tai leis dar geriau įvertinti situaciją ir ateityje priimti sprendimus“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Vardijo užsidegusias medžiagas
Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas papasakojo, kokios medžiagos įmonėje buvo laikomos.
„Dėl medžiagų, kurios gali išsiskirti – pirmiausia degė nepavojingos atliekamos: kartonas, plastikai. Degė dalis ir pavojingų sukauptų medžiagų. Turime informaciją, kad (degė, aut. p.) dalis naftos produktais užterštų atliekų, lakų, kitų pavojingų medžiagų. Ta įprasta puokštė tų blogųjų medžiagų, kurios išsiskiria: kietosios dalelės, suodžiai, azoto, sieros oksidai, lakiosios medžiagos. Koks buvo vėjas, kokios koncentracijos buvo konkrečiose vietose – labai skirtingai žmonės pajautė“, – pasakojo G. Kadziauskas.
Jis teigė, jog žalos dydis bus aiškus tik po tyrimo, o jis gali užtrukti 2–3 mėnesius.
Židinys – antrinių žaliavų angare
Įmonės „Žalvaris“ vadovas Vitoldas Sapožnikovas sakė, kad visa įmonės teritorija siekia 11 tūkst. kv. metrų. Jis papasakojo ir kas buvo gaisro židinys.
„Tai čia yra kartu su administraciniu pastatu. Visiškai sudegė angaras, kuriame buvo rūšiuojamos antrinės žaliavos: plastikai, kartonas. Jo plotas buvo 2,5 tūkst. kv. metrų. Stipriai nukentėjo 1200 kvadratinių metrų sandėlio, kuriame buvo saugomos pavojingos atliekos. (…) Židinys buvo būtent antrinių žaliavų angare, tas labiausiai stebina.
Labai laukiame tyrimo išvadų, nes ten yra pati nepavojingiausia vieta mūsų įmonėje, pačios nepavojingiausios atliekos. Užsidegė kartonas supresuotas, mes patys šito nesuprantame“, – sakė įmonės vadovas V. Sapožnikovas.
Jis teigė, jog gaisrą per vaizdo stebėjimo kameras pamatė apsaugos darbuotojas. Mėgino suspaustą kartoną gesinti pats, tačiau, anot įmonės vadovo, gaisro plitimas buvo neįtikėtinai greitas.
Delfi primena, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonėje „Žalvaris“ kilusio gaisro plotas apėmė daugiau nei 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Jo metu degė trijuose gamybiniuose cechuose esančios atliekos – panaudoti tepalai, polietilenas, plastikas, kitos atliekos.
